Epistemological and Methodological Considerations in International School Textbook Research

Abstract

Lietuvos edukologijos universitetas, Ugdymo mokslų fakultetas, Šokio ir teatro katedra, Studentų g. 39, 01806 Vilnius, emilija.sakadolskiene@leu.lt Anotacija. Pedagogai, tėvai, švietimu besirūpinantys politikai, žiniasklaida ir kitos suinteresuotos visuomenės grupės vis dažniau kreipia dėmesį į Lietuvos mokyklose naudojamas priemones. Akivaizdu, kad sprendimai apie vadovėlių turinį, pobūdį ir funkcijas priimami nepakankamai ištyrus jų funkcionavimą ugdymo procese. Šiame straipsnyje pateikiamos užsienio šalių mokyklinių vadovėlių tyrimų tendencijos, aptartos per 2014 m. gruodžio 4 d. vykusios konferencijos "Mokymo priemonės XXI amžiuje: kūrimas ir taikymas" plenarinį posėdį Lietuvos edukologijos universitete. Apžvelgus Lietuvoje atliktus negausius tyrimus dėl mokyklose naudojamų vadovėlių, pateikiami užsienio tyrimų aspektai, siūlantys galimų naujų krypčių šios srities tyrimams. Esminiai žodžiai: mokykliniai vadovėliai, vadovėlių analizė, vadovėlių tyrimų epistemologija, vadovėlių tyrimų metodologija. Įvadas Viena įtakingiausių teorinių formuluočių apie ugdymo programų kūrimą pateikiama Ralpho W. Tylerio (1949) iki šių dienų plačiai cituojamame ir diskutuojamame veikale. R. W. Tyleris mini tris šaltinius, į kuriuos atsižvelgiama, kuriant ugdymo tikslus ir programas, taigi logiškai -ir vadovėlius: 1) besimokantysis, 2) šiuolaikinio gyvenimo poreikiai, Pedagogika / 2015, t. 118, Nr. 23) mokomasis dalykas. Autoriaus nuomone, švietimo darbuotojai pagal šiuos tris šaltinius bus įvardiję tokią gausą ugdymo tikslų, jog vietinės mokyklos turės spręsti, kuriuos tikslus rinktis, remdamosi:1) filosofiniais įsitikinimais, 2) psichologijos žiniomis. Galima klausti, ar Lietuvos švietimo sistemos architektai yra nusprendę, kurie iš šių kelrodžių yra mūsų ugdymo programų ir vadovėlių varomoji jėga? Jeigu mūsų pagrindinė orientacija būtų į besimokantįjį, į jo galimybių ir talentų atsiskleidimą, į kritinį mąstymą ir kūrybiškumą, tuomet turėtų būti gausa tyrimų apie besimokančiuosius, o kalbant apie vadovėlius -koks besimokančiojo santykis su to vadovėlio turiniu bei stiliumi. Jeigu programa kuriama vykdant tai, kas visuomenei reikalinga, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama jauno žmogaus socializacijai, nuostatų, vertybių bei elgesio kodeksų įtvirtinimui. Tuomet būtų vykdomi tyrimai ir svarstymai apie nūdienos jaunimo gyvenimą už mokyklos ribų ir sprendžiama, kaip tai atspindėti mokymo medžiagoje. Kita vertus, jeigu mokomoji programa yra grindžiama mokomųjų dalykų logika, tuomet programos kūrimui ir vadovėlių rašymui užtenka ekspertų ir mokomojo dalyko specialistų patarimų.Daugelis pripažins, kad Lietuvoje vadovėlius rašantieji labiausiai orientuojasi į trečiąjį R. W. Tylerio minimą šaltinį -į mokomojo dalyko žinias. Taupydami lėšas ir laiką, švietimo politikos formuotojai neužsako tyrimų ar poreikių analizių, kurių pagrindu vadovėliai būtų rašomi ar tobulinami. Nevykdomos plačios konsultacijos su visais suinteresuotais partneriais. Pigiau pakviesti keletą ekspertų, kurie pirma parašo koncepciją, tada dar keli ekspertai parašo ...