Ekonominės Pridėtinės Vertės Metodo Tinkamumas Įmonės Vertei Nustatyti

Abstract

Įmonių veiklos tikslai skiriasi: vienoms svarbiausia didinti pelną, kitoms – kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius, užtikrinti pajamų, rinkos dalies augimą, išplėsti savo veiklą už šalies ribų ir pan. Tačiau sparčiai besikeičiančiomis verslo sąlygomis daugumai įmonių tampa svarbu kurti vertę. Jos nustatymas svarbus ir įmonės reorganizavimo, sanavimo, pirkimo ar pardavimo atveju. Nustatant įmonės vertę, vietoje tradicinių metodų tikslinga taikyti moderniuosius, vienas iš jų – ekonominė pridėtinė vertė (EVA). Skirtingai nei tradiciniai metodai, EVA, įvertinant kapitalo ir su juo susijusių išlaidų dydį, skatina efektyviai panaudoti ne tik skolintą, bet ir nuosavą kapitalą. Nors, be privalumų, tyrimo metu identifikuoti ir ekonominės pridėtinės vertės metodo trūkumai, tačiau, autorių nuomone, jis tinkamas taikyti įmonėse jų vertei nustatyti. Šis metodas, priklausantis nuo įmonės valdomų vertės veiksnių, tokių kaip įmonės augimo trukmė, pardavimų augimas, pelningumas, pelno mokestis, apyvartinis ir pastovus kapitalas bei kapitalo struktūra, tiksliai atspindi įmonės gebėjimą didinti vertę bei užtikrina jos normalų egzistavimą ir lėšų plėtrai pakankamumą. Tyrimo rezultatas – autorių siūlomas teorinis ekonominės pridėtinės vertės metodo pritaikomumo įmonės vertei nustatyti modelis, apimantis penkis etapus: įmonės strategijos, verslo modeliavimo, veiklos rezultatų sistemos formavimo, veiklos rezultatų įvertinimo bei jų analizės ir gerinimo. Trečiasis ir ketvirtasis modelio etapai turėtų būti pagrįsti EVA metodo taikymu. Tyrimo metu taikyti mokslinės literatūros analizės, palyginimo, sisteminimo ir apibendrinimo, modeliavimo metodai, grafinis vaizdavimas.

Comparative analysis of company performance evaluation methods

“…After conducting research literature analysis on the topic of business evaluation systems (Tangen, 2004, Gimžauskienė, 2007, Christauskas et al, 2009, Cardinaels et al, 2010, Adomavičiūtė, 2011, Peleckis et al, 2013, Bajus et al, 2014, Makutėnaitė et al, 2014, Bititci, 2015, Kučinskienė et al, 2015, Bhasin, 2017, Chouhan, 2017, the authors suggest the classification scheme of performance evaluation methods (see Figure 1), where the methods are classified into smaller groups according to method contents and performance evaluation purpose. According to this scheme, performance evaluation methods are first of all classified into traditional and modern ones.…”

“…Source: made by the authors based on Tangen, 2004, Gimžauskienė, 2007, Christauskas et al, 2009, Cardinaels et al, 2010, Adomavičiūtė, 2011, Peleckis et al, 2013, Bajus et al, 2014, Makutėnaitė et al, 2014, Bititci, 2015, Kučinskienė et al, 2015, Bhasin, 2017, Chouhan, 2017 The International Journal ENTREPRENEURSHIP AND SUSTAINABILITY ISSUES ISSN 2345-0282 (online) http://jssidoi.org/jesi/ 2018 Volume 6 Number 1 (September) http://doi.org/10.9770/jesi.2018.6.1(10)…”

“…Economic value added (EVA) method that was created in 1990 by consultant company "Stern Stewart & Co." is one of the most widely used financial indicators which allows evaluating company performance in a generalised way (Adomavičiūtė, 2011) and which with increasing frequency is applied in global companies as the main performance result evaluation measure (Makutėnaitė et al, 2014). The EVA method is substantiated by accounting data and is calculated as a difference between net operating profit after taxes and cost of invested capital:…”

“…The higher value of the indicator shows better performance results; this increases the possibility of paying out larger dividends and higher stock market price (Bhasin, 2017). EVA fosters the efficient usage of the capitalboth borrowed one and the private (Makutėnaitė et al, 2014). This method allows evaluating economic profit, quality of evaluation decisions and performance of all managers and employees.…”