Dolphin-Assisted Therapy with Parental Involvement for Children with Severe Disabilities: Further Evidence for a Family-Centered Theory for Effectiveness

Abstract

Dolphin-assisted therapy has frequently been criticized for a lack of empirical results and theoretical foundation. In this study, results from an innovative dolphin-assisted therapy program for children with disabilities are presented. The therapeutic program is based on a sophisticated framework and developed with reference to previous findings about special education interventions. Parental involvement was integrated purposefully into the dolphinchild interaction to initiate an improvement in parent-child interactions. The effectiveness of this approach was supported in a controlled pretest-posttest design with matched samples. Pre-testing was conducted 4 weeks before dolphin-assisted therapy commenced, and post-testing occurred 4 weeks and 6 months after it finished. In total, 47 children with disabilities (Down syndrome, physical or mental retardation) and their parents and pedagogic-therapeutic staff participated in the study. The results of the parental questionnaires showed stable, positive changes in children's communicative abilities and social-emotional behavior and in parental quality of life, with mainly large effect sizes. These results exceed previously published effects from animal-assisted therapy and likewise of dolphin-assisted therapy. Data derived from staff questionnaires showed a moderate therapeutic effect on one of the three factors tested in relation to children's communicative abilities, but not on the social-emotional behavior of the child. Possible explanations for these findings are discussed.

Delfinų terapijos ilgalaikio efekto vertinimas: tėvų apklausos duomenys

“…TĖVŲ APKLAUSOS DUOMENYS 2,4,5,7,11). Autoriai nurodo, kad po DT pagerėja negalią turinčių vaikų kalba, komunikacinė elgsena, motorinės funkcijos (5).…”

“…Jų nuomone, kol kas nėra pakankamai įrodymų, kad DT yra efektyvesnis metodas lyginant su kitomis gyvūnų terapijos formomis, taip pat neįrodytas jos ilgalaikis efektyvumas. Fiksdal ir kiti (3) rekomenduoja, kad po DT būtų atlikti ne mažiau kaip 3 matavimai, siekiant įvertinti, kiek stebimi pokyčiai yra stabilūs.Daugumoje atliktų tyrimų DT efektyvumas vertinamas arba tuoj pat po terapijos, arba praėjus 6 -12 mėnesių (1, 10, 11).Tokiuose tyrimuose dažniausiai apklausiami tėvai (1,2,5,7,10,11), nors ir pripažįstama, kad tėvų akimis regimi pokyčiai nebūtinai sutampa su nepriklausomo stebė-tojo fiksuojamais vaiko elgesio pokyčiais (2). Taip pat tikė-tina, kad tėvų vertinimai gali būsi susiję su tėvų lūkesčiais prieš DT bei vaiko sunkumų pobūdžiu.…”

“…1 Klaipėdos universiteto Psichologijos katedra, 2 Klaipėdos universiteto Slaugos katedra, 3 Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centras 2,4,5,7,11). Autoriai nurodo, kad po DT pagerėja negalią turinčių vaikų kalba, komunikacinė elgsena, motorinės funkcijos (5).…”

“…Autoriai nurodo, kad po DT pagerėja negalią turinčių vaikų kalba, komunikacinė elgsena, motorinės funkcijos (5). Delfinų terapijos metu arba po jos vaikas su negalia tampa drąsesnis, labiau atsipalaidavęs bei pasitikintis savimi, gebantis geriau sukoncentruoti ir išlaikyti dėmesį, pagerėja jo kalbos raiška, gebėjimas išlaikyti akių kontaktą, vaikas yra labiau linkęs bendrauti su kitais vaikais, labiau įsitraukia į atliekamą veiklą ir apskritai į savo šeimos gyvenimą (1,11).…”

“…Daugumoje atliktų tyrimų DT efektyvumas vertinamas arba tuoj pat po terapijos, arba praėjus 6 -12 mėnesių (1,10,11).Tokiuose tyrimuose dažniausiai apklausiami tėvai (1, 2, 5, 7, 10, 11), nors ir pripažįstama, kad tėvų akimis regimi pokyčiai nebūtinai sutampa su nepriklausomo stebė-tojo fiksuojamais vaiko elgesio pokyčiais (2). Taip pat tikė-tina, kad tėvų vertinimai gali būsi susiję su tėvų lūkesčiais prieš DT bei vaiko sunkumų pobūdžiu.…”