Does parenthood increase happiness? Evidence for Poland

Abstract

In the recent decade demographers turned their attention to investigating the effects of children on self-rated happiness or life satisfaction. The underlying idea of this strand of research is to find out whether it pays off for individuals to become parents in terms of their subjective well-being, given the costs of having children. Following this line of research, this article studies the impacts of childbearing on individual-level happiness in Poland; a country which experienced a rapid decline in fertility despite the particularly strong attachment of young Poles to family values. To this end, we applied methods for panel data analysis which allowed us to control for endogeneity of subjective well-being and parenthood. Our results reveal a significantly positive effect of the first child on the subjective well-being of mothers. For men, this impact is weaker and most likely temporary since it weakens with the child's increasing age. An important finding is that neither for men nor for women does the positive impact of parenthood rise with an increase in parity. This may explain the persistence of low fertility in this country.

Gimstamumo, laimės ir lyčių vaidmenų sąsajos

“…Trečioji kryptis ne tik empirinė, bet ir išplečianti teorinę aprėptį -laimės ir vaikų susilaukimo ryšį veikia institucinis, kultūrinis ir socialinis bei ekonominis kontekstai: siekiant vertinti vaikų susilaukimo poveikį individo laimės lygiui (arba laimės poveikį susilaukti vaikų), analizuojamas turinčių ir neturinčių vaikų laimės lygis, atsižvelgiama į įvairias socialines ir demografines charakteristikas, ypač tėvų, ir pan. (Clark ir kt., 2008;Billari, 2009;Billari, Kohler, 2009;Parr, 2010;Baranowska, Matysiak, 2011;Myrskyla, Margolis, 2011Aassve, Goisis, Sironi, 2012;Aassve, Barbuscia, Mencarini, 2014a;Rizzi, Mikucka, 2015;Kohler, Mencarini, 2016;Matysiak, Mencarini, Vignoli, 2016;Stanca, 2016).…”

“…-vaikų susilaukimas teigiamai veikia laimės lygį, tačiau efektas gali būti silpnas (Billari, 2009;Billari, Kohler, 2010;Baranowska, Matysiak, 2011;Aassve, Goisis, Sironi, 2012); -vaikų susilaukimas neigiamai veikia subjektyvios gerovės lygį arba poveikio nėra (Clark ir kt., 2008;Stanca, 2012;Myrskyla, Margolis, 2014). Nevienodi tyrimų rezultatai verčia abejoti Billari (2009) pasiūlyta koncepcija.…”

“…Kohler, Mencarini (2016) pabrėžia, kad prieštarų gali atsirasti dėl to, kad tyrimų per mažai ir vis dar neaiškūs visi modifikuojantys kintamieji, ypač tų, kuriuose pabrėžiamas socialinis kontekstas ir šeimos bei darbo vaidmenų konfliktas, lyčių vaidmenys. Vis dažniau pagrindiniu veiksniu įvardijamas kontekstas, ypač institucinis, nes individo siekiams reikalingos atitinkamos jų realizavimo galimybės (Billari, 2009;Billari, Kohler, 2009;Kohler, 2010;Baranowska, Matysiak, 2011;Margolis, Myrskyla, 2011;Aassve, Goisis, Sironi, 2012;Balbo, Barban;Myrskyla, Margolis, 2014;Rizzi, Mikucka, 2015;Kohler, Mencarini, 2016). Esminiais institucinio konteksto veiksniais, kurie modeliuoja vaikų susilaukimo ir subjektyvios gerovės ryšį, yra įvardijami darbo ir šeimos vaidmenų derinimo konfliktas, kuris tiesiogiai susijęs su kintamais lyčių vaidmenų modeliais (Aassve, Mencarini, Sironi, 2015;Kohler, Mencarini, 2016;Luppi, 2016;Matysiak, Mencarini, Vignoli, 2016;Roeters, Mandemakers, Voorpostel, 2016).…”

“…Prieštaringa: moterys, turinčios vaikų, laimingesnės nei vyrai, turintys vaikų (Clark ir kt., 2008;Billari, Kohler, 2009;Baranowska, Matysiak, 2011) arba priešingai -vyrai, turintys vaikų, laimingesni nei moterys (Margolis, Myrskyla, 2011;Aassve, Barbuscia, Mencarini, 2014a;Rizzi, Mikucka, 2015;Stanca, 2016).…”

“…Darbo ir šeimos derinimo konfliktas, su kuriuo daž-niau susiduria moterys, negalinčios įgyvendinti su vaikų susilaukimu ir karjera susietų poreikių, bei didelė iš to kylanti ir susilaukus kiekvieno vaiko didėjanti galimybių kaina (angl. opportunity cost), neigiamai veikia gimstamumo ir tikėtinos laimės lygį (Billari, Kohler, 2009;Margolis, Myrskyla, 2011;Matysiak, 2011;Myrskyla, Margolis, 2014). Siekiant padidinti gimstamumo rodiklius, svarbu, kad moterys galėtų realizuoti savo poreikius, kuriems įgyvendinti reikia atitinkamo institucinio konteksto (Aassve, Goisis, Sironi, 2012;Myrskyla, Margolis, 2014;Aassve, Mencarini, Sironi, 2015;Rizzi, Mikucka, 2015).…”