The paper deals with the issues of perspectivism in communication science. Both different communicative perspectives and the communicative aspects of perspectivism variants have been analysed. The types of perspectivism that have been analysed are: rhetoric, poetic, educative and political. The following questions have been raised: is the very speaking about different perspectives a claim to metaperspective and metacommunication while trying to cancel out different approaches? is metaperspectivism which appeals to some perspectives a version of colonialism? does communicativeness between different perspectives testify the global tendencies while we understand the different perspectives as the aspects of pop-culture? saNtRaUka straipsnyje nagrinėjami perspektyvizmo klausimai komunikacijos moksle. analizuojamos tiek skirtingos komunikacinės perspektyvos, tiek perspektyvizmo atmainų komunikaciniai aspektai. Nagrinėjamos šios perspektyvizmo atmainos: retorinis, poetinis, edukacinis ir politinis. keliami šie klausimai: ar kalbėjimas apie skirtingas perspektyvas nėra pretenzija į metaperspektyvą ir metakomunikaciją bandant suniveliuoti skirtingas prieigas? ar multiperspektyvizmas apeliuojant į kelias perspektyvas nėra kolonializmo atmaina profanuojant jas? ar komunikatyvumas tarp skirtingų perspektyvų neliudija globalių tendencijų, skirtingas perspektyvas suvokiant kaip populiariosios kultūros aspektus? ĮVadas toMas kačeRaUskas Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuva Vilnius Gediminas technical University, Lithuania Sąvokos "perspektyva" etimologija atskleidžia tam tikrą žiūros klodą. Kita vertus, tai suponuoja mintį, kad esama ir kitų klodų, kurių nematome ar nenorime matyti. Ne išimtis-komunikacijos mokslas, kuriame taip pat kalbame apie skirtingas tyrimo perspektyvas. Perspektyvizmas visų pirma-F. Nietz sche's tema: knygoje Anapus gėrio ir blogio (1991) jis teigia, kad nėra faktų, vien inter