Definition and epidemiology of overactive bladder

Wein, Alan J.; Rovner, E.S.

doi:10.1016/s0090-4295(02)01784-3

Cited by 208 publications

(177 citation statements)

References 10 publications

Supporting

Mentioning

161

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…ICS -International Continence Society) apibrėžia dirgliąją šlapimo pūslę (DŠP) kaip staiga pasireiškiantį nenumaldomą norą šlapintis su arba be šlapimo nelaikymo (ŠN), neretai lydimą dažno šlapinimosi dienos ir nakties metu [6]. Nors tyrimais patvirtinta, jog ši patologija turi neigiamą įtaką moterų kasdieninei veiklai bei su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei, daugelis moterų nepamini simptomų gydytojui, kadangi jaučiasi nejaukiai, bei mano, jog dirgliosios šlapimo pūslės požymiai yra normali jų amžiaus bei buvusių gimdymų pasekmė [7][8][9][10][11][12]. Anticholinerginiai vaistai laikomi pirmo pasirinkimo medikamentiniu gydymu kontroliuoti DŠP simptomams [13].…”

Section: įVadasunclassified

Vaistų, Vartojamų Dirgliosios Šlapimo Pūslės Sindromo Gydymui, Efektyvumo Palyginimas

et al. 2017

View full text Add to dashboard Cite

Raktažodžai: dirglioji šlapimo pūslė, šlapimo nelaikymas, anticholinerginiai vaistai. SantraukaTikslas. Išanalizuoti ir palyginti medikamentų, skiriamų dirgliosios šlapimo pūslės (DŠP) gydymui, efektyvumą ir DŠP sąsajas su kitomis ligomis vienoje moterų konsultacijoje. Metodika. Atliktas retrospektyvus tyrimas, kurio metu analizuoti 218 moterų, sergančių DŠP, ambulatorinių kortelių duomenys. Buvo vertinami pacienčių anamneziniai duomenys: amžius, menopauzės trukmė, gimdymų skaičius, persirgtos ligos, atliktos operacijos, šalutinė patologija. Vertintas DŠP simptomų dažnis, skiriamas gydymas ir efektyvumas. Tirta anticholinerginių vaistų efektyvumo koreliacija tarp minėtų veiksnių. Tyrime skaičiuota aprašomoji statistika ir tikrintos statistinės hipotezės apie skirtumus tarp vidurkių dažnio bei požymių tarpusavio priklausomumo. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai. Sergamumas arterine hipertenzija ir cukriniu diabetu neturi įtakos DŠP skubumo simptomatikai (p>0,05), tačiau sergant diabetu pacientes reikšmingai dažniau vargina nikturija (p=0,002). Statistiškai reikšmingai dažniau pacientes vargina miktutrija, kai jos turi ginekologinę patologiją (p=0,012), tačiau šlapinimosi dažnis naktį reikšmingai nesiskiria (p=0,412). Moterys, sergančios DŠP ir neurologine patologija, dažnu šlapinimusi dieną (p=0,77) ir naktį (p=0,438) skundžiasi tiek pat, kiek ir tos, kurių anamnezėje neurologinės ligos nėra. Gydymo efektyvumas nepriklauso nuo pacientės amžiaus (p=0,859), taip pat efektyvumui neturi įtakos menopauzės trukmė (p=0,846) ar gimdymų skaičius (p=0,852). Gydymo anticholinerginiais vaistais efektyvumas tarp CD sergančių ir nesergančių moterų nesiskiria (p=0,182). Gydymo solifenacinu veiksmingumas reikšmingai nesiskiria jaunesnėms nei 65 metų ir vyresnėms nei 65 metų moterims (p=1,0), tolterodino efektyvumas vienodas minėtose amžiaus grupėse (p=0,589). Ilgėjant menopauzės trukmei tolterodino efektyvumas didėja (p=0,03), o solifenacino efektyvumas nuo menopauzės trukmės nepriklauso (p=0,208).Išvados. DŠP sindromo simptomams pasireikšti reikšmin-gos įtakos turi cukrinis diabetas ir ginekologinė patologija, tuo tarpu kitos šalutinės patologijos įtakos nedaro.DŠP gydymo anticholinerginiais vaistais efektyvumas nepriklauso nuo pacientės amžiaus, menopauzės trukmės gimdymų skaičiaus ar sergamumo kitomis ligomis. ĮvadasLietuvoje nėra atliktų tyrimų apie dirgliosios šlapimo pūslės sindromo paplitimą, galimus rizikos veiksnius ir kitų ligų įtaką šiai patologijai. Taip pat nėra aprašyta nei vieno tyrimo apie medikamentinio gydymo taikymą, jo efektyvumą, nepageidaujamą poveikį. Kaip teigiama daktaro disertacijoje, tikėtina, kad to priežastis -minimalios Lietuvos gydytojų epidemiologinės žinios, kurias nulemia šlapimo nelaikymu sergančių pacientų registro nebuvimas [1]. Remiantis užsienio autorių atliktais tyrimais, vidutiniškai 30% visų moterų nesulaiko šlapimo [2][3][4]. Pasaulyje įvairių studijų duomenimis, dirgliosios šlapimo pūslės sindromo paplitimas svyruoja nuo 11,8% iki 16,6% [5].Tarptautinė...

show abstract

Section: įVadasunclassified

Vaistų, Vartojamų Dirgliosios Šlapimo Pūslės Sindromo Gydymui, Efektyvumo Palyginimas

et al. 2017

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Samples of venous blood were collected for assay of R-and S-warfarin before each dose of warfarin and at 1,2,3,4,6,8,12,24,36,48,60,72,96,120,144 and 168 h postdose. Samples of venous blood for the determination of solifenacin concentrations were taken on study day 10 of each study period before administration of solifenacin and at 1, 2, 3, 4, 6, 8 and 12 h postdose.…”

Section: Study Designsmentioning

confidence: 99%

Multiple doses of the antimuscarinic agent solifenacin do not affect the pharmacodynamics or pharmacokinetics of warfarin or the steady‐state pharmacokinetics of digoxin in healthy subjects

Smulders

Kuipers

Krauwinkel

2006

Brit J Clinical Pharma

View full text Add to dashboard Cite

AimsSolifenacin succinate is used for the treatment of overactive bladder (OAB). The potential for pharmacokinetic and/or pharmacodynamic interactions between solifenacin and warfarin or digoxin was investigated. MethodsThe solifenacin-warfarin study was a two-period crossover trial conducted in healthy males. Subjects received warfarin on the 10th day of 16 days of dosing with either solifenacin or placebo. The solifenacin-digoxin study was an one-sequence crossover trial conducted in healthy males and females. Following a phase-in period for digoxin, solifenacin was administered concomitantly with the drug on days 9-18. ResultsThe AUC PT; 0 − 168 h following a single dose of warfarin was unchanged in the presence of solifenacin [point estimate = 1.005; 90% confidence interval (CI) 0.98, 1.02)]. The AUC 0-∞ values for both warfarin enantiomers were also unchanged. A small increase in the C max of digoxin was observed during treatment with solifenacin, but for AUC ss,tau and C max the 90% CI fell within the prespecified interval of 0.80-1.25. Combined administration of solifenacin and warfarin or digoxin was well tolerated. ConclusionsSince the pharmacokinetics and pharmacodynamics of a single dose of war farin and the steady-state pharmacokinetics of digoxin were not affected by coadministration of solifenacin in healthy subjects, the need for dosing adjustments for digoxin and/ or warfarin does not seem warranted.

show abstract

“…Overactive bladder (OAB), a common but easily neglected condition accompanied with bladder hypersensitivity or contraction abnormalities and often resulting in urgent urination, frequent urination, nocturnal enuresis, or urinary incontinence (UI), causes embarrassment and may interfere with normal life [1]. Wein and Rovner emphasized that OAB covers a very wide range, including urge urinary incontinence (UUI), a portion of mixed UI, a portion of stress urinary incontinence (SUI) [2], and a sense of urgency in urine, which is the main symptom of OAB [3].…”

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

Incidence of Ambulatory Care Visits and Association with Comorbidities of Overactive Bladder in Taiwan

2017

ARC Journal of Urology

View full text Add to dashboard Cite

Definition and epidemiology of overactive bladder

Cited by 208 publications

References 10 publications

Vaistų, Vartojamų Dirgliosios Šlapimo Pūslės Sindromo Gydymui, Efektyvumo Palyginimas

Vaistų, Vartojamų Dirgliosios Šlapimo Pūslės Sindromo Gydymui, Efektyvumo Palyginimas

Multiple doses of the antimuscarinic agent solifenacin do not affect the pharmacodynamics or pharmacokinetics of warfarin or the steady‐state pharmacokinetics of digoxin in healthy subjects

Incidence of Ambulatory Care Visits and Association with Comorbidities of Overactive Bladder in Taiwan

Contact Info

Product

Resources

About