Cultural Consumption of History and Popular Culture in Alternative Spiritualities

Abstract

Some practices in alternative spiritualities - for example, New Age and neopaganism - have been criticized by social commentators and some indigenous people for their appropriation of indigenous cultures, such as those of Australian Aborigines and North American Indians. This article argues that appropriation is not limited to indigenous cultures but is part of a larger phenomenon, that of cultural consumption of selected parts of history. This cultural consumption is not confined to history but extends to contemporary popular culture; for example, groups who find spiritual inspiration in the stories of H.P. Lovecraft (Cthulhu mythos), vampire stories and the science fiction (SF) novel by Robert Heinlein, Stranger in a Strange Land, which inspired the Church of All Worlds. This article provides an insight into the cultural consumption of history and popular culture by people involved in alternative spiritualities. It is argued that this eclectic cultural consumption produces new and subjective myths in contemporary western culture.

Is the Womb Barren? A Located Study of Spiritual Tourism in Sedona, Arizona, and Its Possible Effects on Eco-consciousness

“…See Brown (1998) for an in-depth account of entitlement and ownership issues related to Native American culture in the United States. Also, Possamai (2002) suggested that this instrumentalism was part of a larger trend of cultural and historical Tbe impulses in tbis worldview were compounded by tbe touristpilgrim experience itself. Modern, Western tourists generally bave been conditioned to expect access and bave been conditioned to treat people and tbings as resources or means ratber tban ends (Taylor 1989).…”

Religión: ¿sabemos de lo que estamos hablando? Examen sobre la viabilidad de una categoría analítica para las ciencias sociales

“…En efecto, una parte considerable de los creyentes en el mundo construye sus creencias y prácticas a partir de los recursos culturales que tienen disponibles (Hedges, 2017, p. 22), lo cual se lleva a cabo en una suerte de bricolaje cultural (Beck, 2009;Hervieu-Léger, 1999). Las poblaciones, por ejemplo, pueden combinar ortodoxias tradicionales con elementos de la cultura popular, del arte y, más recientemente, de los medios masivos de comunicación (Possamai, 2002;Cusack, 2012). Así, los fenómenos religiosos pueden incluir elementos ajenos a un sistema instituido por las élites, formando conjuntos sincréticos que en realidad no obedecen a delimitaciones ni a principios sistémicos (McGuire, 2008).…”

Grupė – aktyvi visuomenės ląstelė: lietuvių pagonys

“…Įvairių šalių tyrimuose pagonių pasaulėžiūra siejama su vietos kultūra. Antai Vidurio ir Rytų Europos pagonių tapatybė siejama su istorine rekonstrukcija [58]; diskutuojama Rusijos pagonybės sąsaja su nacionalizmu [1]; tiriamos sovietinės ideologijos ir folkloro sąveikos Rusijos pagonių pasaulėžiūroje [49]; šiuolaikinių Kanados pagonių subkultūrinis identitetas siejamas su etniškumu [10]; Anglijos pagonis tyrėjai įvardija kaip "naująsias gentis" (neo-tribes), jų identiteto konstravimas sie jamas su šventvietėmis [7,253]; ieškoma santykio tarp Australijos pagonių subkultūros kūrėjų vartotojiško gyvenimo stiliaus ir autentiškos tapatybės [13]; pagonys analizuojami popkultūros vartotojų kontekste [45] arba jų vertybės priešinamos popkultūros vertybėms (Mika Lassander Anglijos pagonių tyrimai) [35,[83][84][85][86][87][88][89][90][91][92][93]. Analizuojamos įvairių pagonybės kryp čių sąsajos su okultinėmis srovėmis, pvz., Norvegijos Ásatrú sąsajos su Aleister Crow ley Thelemos religine filosofija ir Anton LaVey satanizmu, išreiškiamu juo dojo metalo muzika ir kt.…”