Community involvement for sustainable heritage tourism: a conceptual model

Abstract

Purpose – The purpose of this paper is to explore why and how to involve community stakeholders to achieve sustainability in heritage tourism operations. Design/methodology/approach – A conceptual model and three propositions are created based on stakeholder theory and the social capital perspective. Findings – The study highlights the challenges facing heritage tourism operators and recommends that these organizations focus on inter-stakeholder group collaboration, participative decision making, responsibility and benefits sharing, and building an institutional power structure to involve hosting communities for sustainable operations. Practical implications – Instead of approaching from the traditional philosophic perspective at the overall societal level, community involvement is studied at individual organizational level to provide more specific recommendations on how tourism companies can empower and involve community stakeholders. Originality/value – This is one of the first studies to synthesize the constructs of organizational motivation, community empowerment, community involvement, and sustainable tourism operations in an integrated model to explore their relationships.

Analysing the Mediating Effect of Heritage Between Locals and Visitors: An Exploratory Study Using Mission Patrimoine as a Case Study

“…Because of the large number of tickets sold and the strong notoriety of the project leader, the lottery is nonetheless a potentially powerful means for structuring communities around the designated sites. If "sponsorship in skill" (mécènat de compétence) were to be made a mandatory component of the financing plan, it would result in enhancing the local community's involved and trust in heritage management [26,27], whilst stimulating the local economy and contributing to the preservation of craftsman skills.…”

Untitled

“…Dalyvavimu grįstas vietos bendruomenių vystymas socialinės atsakomybės (toliau -SA) kontekste moksliniuose tyrimuose iki šiol atspindėtas paskirais fragmentais ir labai skirtingais, tarpusavyje nesusisiejančiais pjūviais: atskirų pramonės šakų įmonių (kalnakasybos, miškininkystės ir kt.) ir kitų didelių tarptautinių kompanijų įsitraukimas į vietos bendruomenių vystymą (O›Faircheallaigh, 2013;Jamali et al, 2015); miesto bendruomenių įsitraukimas į vietos vystymą (Lloyd-Jones and Rakodi, 2014; Wheeler and Beatley, 2014); vietos bendruomenių vystymo resursų panaudojimo klausimai (Kovner and Lerner, 2015); jaunimo įtraukimas į bendruomenių vystymą ir aplinkosaugą (Hart, 2013); bendruomenės vystymo ir bendruomenės gerovės sąsajos (Lee et al, 2015); so-cialinio teisingumo, ekologinės atsakomybės ir poproduktyvistinės ideologijos įtaka įsitraukimui ir modernios bendruomenės vystymui (Ife, 2013) ir t. t. Vietos bendruomenių įtraukimas ir vystymas, tiesiogiai susijęs su socialinės atsakomybės paradigma kaimo diskurse, fragmentiškai analizuotas įvairių viešųjų paslaugų teikimo kaimo bendruomenėms (Roberts, 2014;Panwar et al, 2016), smulkiųjų ūkininkų užaugintų produktų tiesioginio pardavimo vietos bendruomenei (Obach and Tobin, 2014), darnaus paveldosaugos turizmo vystymo (Li and Hunter, 2015) aspektais.…”

“…Kartais tebėra teigiama, kad apčiuopiama nauda yra pagrindinė paskata visuomenei įsitraukti, tačiau tai būdinga specifiškai produktyvistiškai tebemąstančioms visuomenėms (Li and Hunter, 2015). Todėl pasirinktų bendradarbiavimo formų kritinėmis veiksmingumo ir sėkmės sąlygomis tampa potencialių sąveikos dalyvių savęs kaip atsakingo bendruomenės nario-vystytojo savivoka, vertybės, motyvacija, gebėjimai, galimybės įsitraukti ir prisidėti prie vietos bendruomenės vystymo dalyvaujant.…”

The New Holistic Paradigm and the Sustainability of Historic Cities in Spain: An Approach Based on the World Heritage Cities

“…However, it has also gained relevance in recent years in relation to the management of World Heritage sites and assets, as we see in Brown and Hay-Edie [71] or Li and Hunter [72]. In this line, the landscape concept allows the adaptation of models such as the participatory construction of cultural maps, as Taylor and Cook, I.…”