Changes in surface wind directions in Estonia during 1966–2008 and their relationships with large-scale atmospheric circulation

Jaagus, Jaak; Kull, Ain

doi:10.3176/earth.2011.4.03

Cited by 49 publications

(39 citation statements)

References 33 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…Substantial changes (up to 90°from NW to SW) in the most frequently observed wave directions occurred at NarvaJõesuu during the latter half of the twentieth century probably as a reflection of substantial change in local wind direction (Jaagus 2009;Jaagus and Kull 2011). Similar changes (of much smaller amplitude) were observed at the Lithuanian coast and were interpreted as a possible reason for change in the distribution of erosion and accumulation areas (Kelpšaitė et al 2011).…”

Section: Spatio-temporal Variationsmentioning

confidence: 60%

“…This feature may potentially cause enhanced coastal erosion in the affected areas in the north-eastern Gulf of Finland (Ryabchuk et al 2011). It is apparently related to the major change in wind direction over the Estonian mainland: the frequency of south-westerly winds has increased considerably over the past 40 years (Jaagus 2009;Jaagus and Kull 2011).…”

Section: Spatio-temporal Variationsmentioning

confidence: 99%

See 1 more Smart Citation

Recent Change—Sea Level and Wind Waves

Hünicke

Zorita

Soomere

et al. 2015

Regional Climate Studies

View full text Add to dashboard Cite

This chapter describes observed changes in sea level and wind waves in the Baltic Sea basin over the past 200 years and the main climate drivers of this change. The datasets available for studying these are described in detail. Recent climate change and land uplift are causing changes in sea level. Relative sea level is falling by 8.2 mm year −1 in the Gulf of Bothnia and slightly rising in parts of the southern Baltic Sea. Absolute sea level (ASL) is rising by 1.3-1.8 mm year −1 , which is within the range of recent global estimates. The 30-year trends of

show abstract

Section: Spatio-temporal Variationsmentioning

confidence: 60%

Section: Spatio-temporal Variationsmentioning

confidence: 99%

Recent Change—Sea Level and Wind Waves

Hünicke

Zorita

Soomere

et al. 2015

Regional Climate Studies

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…For the period 1966-2011, Jaagus and Kull (2011) also found a clear change in the main wind direction over Estonia in winter changing from south-east in the 1970s to south-west in the last decade. A general tendency towards more zonal and less meridional flow in winter is also confirmed for the easternmost Baltic Sea region for the period 1961-2003 accompanied by increasing variability (Khokhlova and Timofeev 2011).…”

Section: Wind Climate In Recent Decadesmentioning

confidence: 93%

Recent Change—Atmosphere

Rutgersson

Jaagus

Schenk

et al. 2015

Regional Climate Studies

View full text Add to dashboard Cite

This chapter describes observed changes in atmospheric conditions in the Baltic Sea drainage basin over the past 200-300 years. The Baltic Sea area is relatively unique with a dense observational network covering an extended time period. Data analysis covers an early period with sparse and relatively uncertain measurements, a period with well-developed synoptic stations, and a final period with 30+ years of satellite data and sounding systems. The atmospheric circulation in the European/Atlantic sector has an important role in the regional climate of the Baltic Sea basin, especially the North Atlantic Oscillation. Warming has been observed, particularly in spring, and has been stronger in the northern regions. There has been a northward shift in storm tracks, as well as increased cyclonic activity in recent decades and an increased persistence of weather types. There are no long-term trends in annual wind statistics since the nineteenth century, but much variation at the (multi-)decadal timescale. There are also no long-term trends in precipitation, but an indication of longer precipitation periods and possibly an increased risk of extreme precipitation events.

show abstract

Section: įVadasunclassified

“…Kitų šalių mokslininkų tyrimų duomenimis, egzistuoja ryšys tarp vėjo greičio ir krypties su stambaus masto atmosferos cirkuliacijos indeksais (Spears, Jones, 2010;Jaagus, Kull, 2011). Atlikti tyrimai Estijoje parodė, kad PV ir V vėjų pasikartojimas teigia mai koreliuoja su NAO ir AO indekso reikšmėmis (Jaagus, Kull, 2011).…”

Section: įVadasunclassified

Vėjo krypties ir greičio kaita Lietuvoje 1971–2010 metais

Strolytė¹,

Rimkus²

2013

Geografija

View full text Add to dashboard Cite

Nustatyta, jog NAO ir AO poveikis vėjo režimui labiausiai pasireiškia žiemą, o AO -ir rudenį. Nuo indeksų dydžio labiau priklauso vėjo kryptis nei greitis. Žiemą visose meteorologijos stotyse nustatytas didėjantis vakarinių rumbų vėjų pasikartojimo dažnumas bei mažėjantis rytinių rumbų pasikartojimas (esant aukštoms NAO/AO reikšmėms). Be to, išauga ir vėjo greitis pučiant vakarinių bei pietinių rumbų vėjams. Raktažodžiai: vėjo kryptis, vėjo greitis, NAO, AO ĮVADASVėjas -vienas iš svarbiausių klimatines sąlygas apibūdinančių meteorologinių elementų. Su juo susiję staigios orų permainos, drėgmės ir šilumos pokyčiai (Lietuvos klimato..., 1996). Priežeminio ir aukštesnių atmosferos sluoksnių vėjo režimo po kyčiai yra analizuoti daugelyje tyrimų (Keevallik, Rajasalu, 2001; Achberger ir kt., 2006). Lietuvoje vėjo krypties ir greičio rodiklių daugiametė kaita iki šiol mažai nagrinėta, daugiausia tirta erdvinė sklaida teritorijoje (Kaušyla, 1959; Buzas ir kt. 1966;Bukantis, 1994) ir sezoninė bei paros eiga (Galvonaitė ir kt., 2007). Tiriant vėjo greičio di namiką nustatyta, kad Lietuva -silpnų vėjų šalis: stipriausi vėjai pučia pajūryje, o silpniausi -piet ryčių smėlingoje lygumoje. Vėjo greitis turi ryš kią paros ir metinę eigą: stipriausi vėjai -naktį ir paryčiui, o silpniausi -po pietų, taip pat sti priausi vėjai vyrauja šaltuoju metų laiku, o silp niausi -šiltuoju (Lietuvos klimato..., 1996). Pa grindinė priežastis, ypač apsunkinanti šių rodiklių kaitos tyrimus, yra ta, kad rodiklių reikšmės labai priklauso nuo supančios aplinkos pokyčių. Tokie pokyčiai gali būti susiję ir su stoties perkėlimu, ir su ją supančio landšafto pokyčiais. Todėl neretai sunku atskirti, kurie vėjo režimo pokyčiai susiję su klimato, o kurie su supančios aplinkos pasi keitimais. Atliktais tyrimais nustatyta, jog XX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais (analizuotas laiko tarpis iki 1990 metų) daugėjo vakarų rumbų vėjų pasikartojimas, be to Lietuvoje mažėjo regioniniai skirtumai. Sumažėjo ir vidutinis vėjo greitis (Bu kantis ir kt., 2001).Vėjo krypties ir greičio pasikeitimai taip pat ne atsiejami nuo atmosferos cirkuliacijos. Kitų šalių mokslininkų tyrimų duomenimis, egzistuoja ryšys tarp vėjo greičio ir krypties su stambaus masto atmosferos cirkuliacijos indeksais (Spears, Jones, 2010;Jaagus, Kull, 2011). Atlikti tyrimai Estijoje

show abstract

Changes in surface wind directions in Estonia during 1966–2008 and their relationships with large-scale atmospheric circulation

Cited by 49 publications

References 33 publications

Recent Change—Sea Level and Wind Waves

Recent Change—Sea Level and Wind Waves

Recent Change—Atmosphere

Vėjo krypties ir greičio kaita Lietuvoje 1971–2010 metais

Contact Info

Product

Resources

About