Changes in Quality‐of‐Life After Pacemaker Implantation: Responsiveness of the Aquarel Questionnaire

Stofmeel, Monique A.M.; Post, Marcel W.M.; Kelder, Johannes C.; Grobbee, Diederick E.; Hemel, Norbert M. van

doi:10.1046/j.1460-9592.2001.00288.x

Cited by 26 publications

(38 citation statements)

References 17 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…items), dyspnea and exertion (7 items) and chest discomfort (8 items), appendix. The psychometric properties of this questionnaire were shown to be satisfactory and suggest this instrument to be valid and reliable [40,41]. [43].…”

Section: Aquarelmentioning

confidence: 97%

“…Aquarel comprises 3 scales: arrhythmia (5 0 1500 3000 4500 6000 7500 9000 1984 1985 1986 1987 1988 1989 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 First implants Replacements items), dyspnea and exertion (7 items) and chest discomfort (8 items), appendix. The psychometric properties of this questionnaire were shown to be satisfactory and suggest this instrument to be valid and reliable [40,41]. The inter-scale correlations within the Aquarel questionnaire as well as with the SF-36-domains were moderate demonstrating their individual value and distinctiveness.…”

mentioning

confidence: 99%

“…The disease specific module should qualify the following criteria: (1) cover a broad range of symptoms often experienced by pacemaker patients, (2) items organisable in multiple scales to aid interpretation, (3) exist of no more than 20-30 items to limit patient burden, and (4) of course be valid, reliable and responsive to change in health. Development and validation of such a disease specific module for pacemaker patients, to be added to the SF-36, resulted in the Aquarel questionnaire [40,41].…”

mentioning

confidence: 99%

See 2 more Smart Citations

The relevance of health related quality of life in paced patients

Stofmeel

Stel

Hemel

et al. 2005

International Journal of Cardiology

Self Cite

View full text Add to dashboard Cite

With the tremendous advances in cardiac pacing during the past four decades, cardiac pacemaker implantation is now a common clinical procedure. In recent years, the indications for permanent pacemakers have expanded. This increase in reasons for pacing and shift in mode of pacing have been caused by the evolution of pacemaker therapy from a life-saving measure (mortality), to one aimed at improving healthrelated quality of life (HRQoL). Until now the efficacy of pacing therapy has predominantly been measured using bobjectiveQ criteria. However, in recent years the importance of HRQoL as an outcome measure has increasingly been recognized as patients prefer quality over quantity of life.In this review we describe the development and testing of Aquarel, a new developed HRQoL questionnaire for pacemaker patients, composed of a generic core module with disease specific add-ons. Current and future research to improve the Aquarel questionnaire is also described. D 2005 Elsevier Ireland Ltd. All rights reserved.Keywords: Cardiac pacing; Quality of life; Aquarel In the Netherlands there is an increased implantation rate of cardiac pacemakers in patients of all ages over the past decade (Fig. 1). This increase in the number of implanted pacemaker-units and leads combined with a rising population age contribute to an increase in hospitalisation, care and follow-up. Until now the efficacy of pacing therapy has predominantly been measured using clinical outcomes such as improvement of prognosis, relief of symptoms, complications, technical failures and recalls. However, to evaluate the full spectrum of outcome of pacemaker therapy patient reported outcomes as well as clinical outcomes should be measured. In recent years the importance of health-related quality of life (HRQoL) as an outcome measure has increasingly been recognized [1,2]. This has particular relevance in cardiac pacing because the goal of therapy for most patients with chronic disease is improvement in function, not cure [3]. These measures should be incorporated as one of the primary measures of outcome in the evaluation of new therapies in chronic diseases including cardiac pacing. Doing so, clinicians, patients, policymakers, health care providers and HRQoL researchers gain experience with these measures.To measure HRQoL, appropriate instruments should be used and a large number of questionnaires has been developed in the past two decades. However, in the field of cardiac pacing until recently several instruments were used to measure HRQoL that were not properly validated and applied [4][5][6][7][8][9][10][11][12][13][14][15][16][17]. Consequently these HRQoL data should be interpreted cautiously. HRQoL is typically measured either in a generic or a specific way. Generic means that an instrument gives information on several dimensions and is useful for a variety of illnesses, diseases and different (patient-) populations, allowing for comparison between these (patient-) populations. Disease specific questionnaires focus on dimensions most relevant ...

show abstract

Section: Aquarelmentioning

confidence: 97%

mentioning

confidence: 99%

mentioning

confidence: 99%

See 1 more Smart Citation

The relevance of health related quality of life in paced patients

Stofmeel

Stel

Hemel

et al. 2005

International Journal of Cardiology

Self Cite

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Toks asmenybės profilis pavadintas D tipo asmenybe. Padidėjęs jautrumas, polinkis į psichologinį distresą, specifinis elgesys gali lemti blogesnę ligos išeitį, gydymo netoleravimą, gyvenimo kokybės pablogėjimą [9].…”

Section: įVadasunclassified

“…Gyvenimo kokybei (GK) ir susijusiems simptomams įvertinti naudotas Aquarel klausimynas (angl. "Assessment of QUality of life and RELated events", Stofmeel MA et al, 2001), sudarytas iš 20 klausimų, iš jų 6 klausimai apie krūtinės skausmą, 6 -apie dusulį, 1 -apie kulkšnių patinimą, 3 -apie aritmiją, 4 -apie nuovargį, energijos trūkumą, galvos svaigimą. Šis specifinis klausimynas buvo sukurtas 2001 m. M. Stofmeel [9] įvertinti GK ir su ja susijusius reiškinius pacientams su implantuotu EKS, papildant bei adaptuojant bendrinį SF-36 GK klausimyną.…”

Section: Tyrimo Medžiaga Ir Metodaiunclassified

D Tipo Asmenybių Su Implantuotu Elektrokardiostimuliatoriumi Gyvenimo Kokybės Aspektai

Ožeraitienė

Čepaitė

Gaigalaitė

2017

Medicinos Teorija Ir Praktika

View full text Add to dashboard Cite

Reikšminiai žodžiai: asmenybės D tipas, depresiškumo lygmuo, elektrokardiostimuliatorius, gyvenimo kokybė, Aquarel skalė. Darbo tikslas. Išsiaiškinti, ar D tipo asmenybės bruožai bei depresiškumo lygmuo susiję su gyvenimo kokybe pacientų, kuriems implantuotas elektrokardiostimuliatorius (EKS). Tyrimo medžiaga ir metodai. Tirti 100 asmenų, kurie sirgo kardiovaskuline liga, iš jų 50 – su implantuotu EKS (amžiaus vidurkis 67,26 ± 9,73 metų), 50 – kontrolinė grupė be EKS (amžiaus vidurkis 68,08 ± 9,69). Tyrime naudotas specifinis Aquarel klausimynas gyvenimo kokybei ir susijusiems kardiologiniams simptomams įvertinti (M. A. Stofmeel ir kt., 2001), D tipo asmenybės skalė 14 (Type D scale 14, DS14, Denollet, 2005), Beko depresijos skalė (BDI-II, 1961). Rezultatai. Iš visų tiriamųjų D tipo asmenybių su neigiamo emocingumo ir socialinio uždarumo bruožais buvo 41 proc. Grupėje su implantuotu EKS tokio tipo asmenybių buvo reikšmingai daugiau (54 proc.). Depresiškumo lygmuo abiejose grupėse buvo panašus ir reikšmingai nesiskyrė. Gyvenimo kokybės balai buvo reikšmingai mažesni pacientams su implantuotu EKS (64,33 ± 16,95), palyginti su tiriamaisiais be EKS (83,45 ± 14,95), ir dar mažesni D tipo asmenybėms su EKS (58,8 ± 17,93), palyginti su ne D tipo asmenybėmis (70,82 ± 13,38) be EKS. Koreliacinė analizė parodė reikšmingas sąsajas tarp visų tiriamųjų gyvenimo kokybės ir D tipo asmenybės bruožų, amžiaus, depresiškumo lygmens. Gyvenimo kokybė buvo reikšmingai susijusi su neigiamu emocingumu (r = -0,592) ir depresiškumo lygmeniu (r = -0,615) D tipo asmenybėms, o ne D tipo asmenybių gyvenimo kokybė koreliavosi tik su depresiškumo lygmeniu (r = -0,5). Prognostinis tiesinės regresijos modelis parodė, kad reikšmingiausią ir stipriausią poveikį D tipo asmenybių gyvenimo kokybei turėjo depresiškumo lygmuo (β = -0,552). Išvados. Tirtų asmenų depresiškumo lygmuo nesusijęs su elektrokardiostimuliatoriaus implantacija. D tipo asmenybės bruožai – neigiamas emocingumas ir socialinis uždarumas reikšmingai dažnesni pacientams su elektrokardiostimuliatoriumi ir reikšmingai atvirkščiai susiję su jų gyvenimo kokybe. Pacientų su elektrokardiostimuliatoriumi depresiškumo lygmuo ir gyvenimo kokybė tarpusavyje stipriai susiję nepriklausomai nuo asmenybės tipo, o neigiamas emocingumas su gyvenimo kokybe stipriai susiję tik D tipo asmenybėms. Depresiškumo lygmuo ir D tipo asmenybės neigiamas emocingumas yra stipriausi prognostiniai veiksniai, kurie lemia blogesnę gyvenimo kokybę.

show abstract