Betono tempiamojo sustandėjimo modelis atitinkantis euronormų nuostatas

Abstract

Disertacijoje nagrinėjama trumpalaike apkrova veikiamų tempiamųjų ir lenkiamųjų gelžbetoninių elementų įtempių ir deformacijų skaičiavimo metodai. Kaip yra žinoma, supleišėjusiame gelžbetoniniame elemente plyšio vietoje betono tempimo įtempiai yra lygus nuliui, o visą išorinės apkrovos sukeltą įrąžą atlaiko armatūra. Kadangi plyšyje ir gretimuose pjūviuose armatūra praslysta betono atžvilgiu, kontakto zonoje atsiranda tangentiniai įtempiai. Šie įtempiai perduodami betonui, todėl jis atlaiko tempimo įtempius. Armatūros ir betono sąveika ruožuose tarp plyšių standina gelžbetoninį elementą. Supleišėjusio betono gebėjimas atlaikyti tempimo įtempius vadinama tempiamuoju sustandėjimu (angl. tension stiffening). Pagrindinis disertacijos tikslas yra remiantis Euronormų deformacijų skaičiavimo metodika, pasiūlyti trumpalaike apkrova veikiamų tempiamųjų ir lenkiamųjų gelžbetoninių elementų tempiamojo sustandėjimo modelius, tinkamus taikyti skaitiniuose metoduose. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, darbo rezultatai ir išvados, literatūros sąrašas ir autoriaus publikacijos tema sąrašas. Įvadiniame skyriuje nagrinėjamas problemos aktualumas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašomas mokslinis darbo naujumas, pristatomi autoriaus pranešimai ir publikacijos, disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas literatūros analizei. Apžvelgti medžiagų modeliai (armatūra, gniuždomas betonas, tempiamas betonas), pleišėjimo modeliai, armatūros ir betono sukibimas), pateikti skaitiniai bei analiziniai ir empiriniai gelžbetoninių elementų deformacijų skaičiavimo metodai. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir konkretizuojami disertacijos uždaviniai. Antrajame ir trečiajame skyriuose, taikant Euronormų deformacijų skaičiavimo nuostatas, pateikiami tempiamojo sustandėjimo modelių išvedimai, atitinkamai, tempiamiesiems ir lenkiamiesiems gelžbetoniniams elementams. Taip pat trečiajame skyriuje pasiūlytas Euronormas atitinkantis supaprastintas lenkiamųjų gelžbetoninių elementų momentų-kreivių skaičiavimo metodas. Skyrių pabaigoje formuluojamos išvados. Ketvirtajame disertacijos skyriuje tiriamas gautųjų tempiamojo sustandėjimo modelių tikslumas, vertinant gelžbetoninių elementų deformacijas. Pateikiami lenkiamųjų gelžbetoninių elementų skaitinio modeliavimo pavyzdžiai taikant darbe pasiūlytuosius tempiamojo sustandėjimo modelius. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados. Disertacijos tema išspausdinti 9 moksliniai straipsniai: 4 recenzuojamuose mokslo žurnaluose (2 iš jų-ISI WEB of Science referuojamuose duomenų bazėse), 5 straipsniai mokslinių konferencijų medžiagoje (1 iš jų-tarptautinėje mokslinės konferencijos medžiagoje).