Baudžiamoji atsakomybė už gimusio gyvybingo vaiko sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo

Abstract

Kuomet kalbama apie žmogaus vaisių (dar negimusį kūdikį) ir jam daromą poveikį realiame gyvenime galimos dvejopos situacijos. Tais atvejais, kuomet dėl motinos veiksmų prarandamas vaisius (negimęs kūdikis), pvz., įvyksta persileidimas, atliekamas abortas, paprastai siekiama sunaikinti moters organizme esantį vaisių, t. y., kad jis išnyktų, žūtų, kad jo nebūtų. Jeigu kūdikis gimsta gyvas ir miršta dėl sužalojimų, patirtų prieš gimstant, asmuo, padaręs tokius sužeidimus, yra atsakingas už tyčinį nužudymą arba neatsargų gyvybės atėmimą, priklausomai nuo kaltės formos, kuria jis veikė. Kitais atvejais, gali būti nustatomi pavojingi (rizikingi) motinos veiksmai, turinys tiesioginės įtakos vaisiui, bet nėštumas baigiasi gimdymu, t. y. gimsta gyvas naujagimis. Kitaip tariant, tokiu atveju moteris atlieka žalingus sau ir vaisiui veiksmus, tačiau nėštumas baigiasi gyvo naujagimio gimimu. Taigi kyla klausimas, kaip tokius motinos veiksmus reikėtų kvalifikuoti. Straipsnyje autorius bando ieškoti atsakymų į šiuos klausimus, pasitelkdamas filosofinius, medicininius bei teisinius argumentus. REIKŠMINIAI ŽODŽIAISunkus sveikatos sutrikdymas, naujagimis, gimimo momentas, girtumas, baudžiamoji atsakomybė, neatsargi kaltė.1 Autorius yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros profesorius, Socialinių mokslų (teisė) daktaras, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas.Aurelijus Gutauskas "Baudžiamoji atsakomybė už gimusio gyvybingo vaiko sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo"