Valstybės Taryba -1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos 1 54 straipsnyje numatyta institucija, pagal Valstybės tarybos įstatymą 2 įgaliota kodifikuoti įstatymus, stebėti admi-nistracinių aktų teisėtumą, siūlyti įstatymų projektus, juos pildyti, keisti, svarstyti jai teikiamus Ministrų kabineto įstatymų projektus. Tai -institucija, kurią M. Römeris pavadino "administracinio teismo funkcijos užuomazga" 3 Lietuvoje kaip tik dėl jos administracinių aktų teisėtumo stebėjimo funkcijos. Tarybą turėjo sudaryti devyni pareigūnai: Tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas ir septyni nariai.Valstybės Tarybos fenomenas analizuotas amžininkų4, taip pat šiuolaikinės teisės istorijos mokslininkų5. Tačiau į Valstybės Tarybą dar nebuvo pažvelgta iš M. Römerio kaip Valstybės Tarybos nario, o vėliau žinovo bendradarbio patirties perspektyvos, užfiksuotos jo dienoraščiuose. Teisininkas paliko keturiasdešimt tomų savo dienoraščių, kuriuos rašydavo kasdien, išskyrus retus atvejus. Net septyniuose tomuose, apimančiuose laikotarpį nuo 1928 m. iki 1944 m., autorius paliko prisiminimų apie šią konstitucinio teisinio statuso tarpukario Lietuvoje instituciją. Straipsnio tikslas -užpildyti viešosios teisės istorijos mokslo spragas, susijusias su 1928 m. įsteigtos Valstybės Tarybos darbais. Straipsnio uždavinys -atskleisti Valstybės Tarybos statusą iš M. Römerio kaip Tarybos nario, o vėliau kaip žinovo bendradarbio veiklos Taryboje, jos darbo organizavimo ir etikos patirties perspektyvos. Uždaviniui įgyvendinti atskleidžiamos Valstybės Tarybos steigimo aplinkybės, pirmieji darbai, teisininko mintys apie Tarybą, jos perspektyvas, M. Römerio mintys apie savo ateitį joje dar netapus Tarybos nariu, priežastys, dėl kurių teisininkas pasitraukė iš Valstybės Tarybos nario pareigų, jo darbai Taryboje ir apskritai Tarybos darbai, kuriuose M. Römeris nedalyvavo, bet paminėjo dienoraščiuose. Tyrimo chronologinės ribos yra nuo 1928 m. iki 1940 m. Straipsnio mokslinė bazė sudaryta iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Vilniaus universiteto bibliotekų rankraščių skyriuose saugomų fondų medžiagos. Atliekant tyrimą taikytas metodų kompleksas: istorinis, lyginamasis, analitinis, deskriptyvinis, lingvistinis, dokumentų analizės metodas.