Kritinis mąstymas yra laikomas vienu svarbiausių gebėjimų, sąlygojančių asmens ir visos visuomenės gerovę. Kritinio mąstymo gebėjimų svarba pažymima Europos ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose. Kritinis mąstymas laikytinas esmine kompetencija, kuri būtina piliečiams dalyvaujant kasdieniame gyvenime ir visuomenėje ir įgalina darbuotojus daryti sprendimus ir imtis veiklos; jis tampa vienu esminių bruožų, kurio darbdaviai tikisi iš būsimų darbuotojų. Mokslininkai nuolat kelia klausimą, kas yra kritinis mąstymas (Lloyd, Bahr, 2010), kokius konkrečius kritinio mąstymo gebėjimus ugdyti ir kaip, kad jie būtų pritaikomi praktikoje ir išliktų tvarūs, ar egzistuojantys vertinimo instrumentai yra pakankami (Facione, Facione, 2013; Lai, 2011). Egzistuojanti kritinio mąstymo sampratų įvairovė suponuoja diskusijas apie tai, kokie gebėjimai būdingi kritiškai mąstančiam žmogui. Šio straipsnio tikslas-išanalizuoti kritinio mąstymo sampratą remiantis multidisciplininiais kritinio mąstymo tyrimais. Tiriant kritinio mąstymo konceptą, susijusį su multidiscipliniais kritinio mąstymo tyrimais Lietuvoje ir užsienyje, pasitelkta kritinė diskurso analizė. Pasirinkta tyrimo strategija padeda suprasti kritinio mąstymo sampratą, analizuoti šį reiškinį skirtingų disciplinų kontekste. Tyrimui atlikti naudota mokslinės literatūros analizė ir teorinė metanalizė. Atliktas tyrimas atskleidė, jog kritinio mąstymo linė pedagoginė pagalba, socialinė partnerystė.