Ašermano sindromas: klinikinis atvejis ir mokslinės literatūros apžvalga

Abstract

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
 Intrauterininės sąaugos – tai jungiamojo audinio formavimasis gimdos ertmėje. Šio proceso metu progresuoja endometriumo funkcijos sutrikimas, kuriam būdingi įvairūs klinikiniai simptomai, tokie kaip menstruacinio ciklo sutrikimai (hipomenorėja, dismenorėja ar amenorėja), pasikartojantys savaiminiai nėštumo nutrūkimai, nevaisingumas ir kt. Klinikinė intrauterininių sąaugų raiška yra vadinama Ašermano sindromu.Šio straipsnio tikslas – pristatyti Ašermano sindromo klinikinį atvejį, apžvelgti naujausius mokslinės literatūros šaltinius ir įvertinti problemos aktualumą. Pateikiamas 30 metų amžiaus pacientės klinikinis atvejis. Pacientė planine tvarka kreipėsi į gydytoją akušerį-ginekologą dėl nevaisingumo, kurio trukmė buvo 2 metai. Kitų nusiskundimų pacientė neišsakė, iš anamnezės buvo žinoma, kad moteris negimdžiusi, prieš dvejus metus pacientei buvo atliktas 8 savaičių trukmės nėštumo nutraukimas. Pirminės apžiūros metu, atlikus transvaginalinę (2D) sonoskopiją, gimdos ir gimdos priedų sonoskopinių pakitimų nenustatyta. Intrauterininės sąaugos pacientei diagnozuotos atlikus hidrosonografiją, atliktas papildomas tyrimas – HyFoSy (histerosalpingosonoskopija, angl.Hysterosalpingo Foam Sonography). Pacientei buvo atlikta operacija – histeroskopija, kurios metu pašalintos intrauterininės sąaugos. Pooperacinis laikotarpis buvo sklandus. Praėjus dviem mėnesiams po operacijos pacientei nustatytas nėštumas (pacientė konsultuota gydytojo akušerio-ginekologo). Nėštumo eiga buvo sklandi, cezario pjūvio operacijos metu gimė gyvas, vyriškos lyties naujagimis, pagal Apgar balų skalę įvertintas 9/10 balų.Pagrindinis etiologinis veiksnys, lemiantis intrauterininių sąaugų formavimąsi, yra tiesioginis endometriumo pažeidimas. Pateikiamos keturios intrauterininių sąaugų klasifikacijos sistemos, pagal kurias galima numatyti gydymo taktiką ir komplikacijų riziką bei įvertinti pacientės vaisingumo prognozę. Įtariant Ašermano sindromą, rekomenduojama atlikti sonoskopiją arba hidrosonografiją, histerosalpingosonoskopiją arba histerosalpingografiją ir histeroskopiją. Pagrindiniai gydymo etapai: diagnostinė histeroskopija, histeroskopinis intrauterininių sąaugų suardymas ir profilaktinės priemonės (balioninio kateterio, intrauterininės spiralės įvedimas, hialurono rūgšties gelio ar SprayGelʼio vartojimas), pooperacinė hormonų terapija ir, esant indikacijų, pagalbinis apvaisinimas. Kamieninių ląstelių transplantacija į gimdos ertmę, tikėtina, ateityje taps alternatyva chirurginiam gydymui. Nėštumą po Ašermano sindromo gydymo būtina vertinti kaip didelės rizikos nėštumą.