Apie Kai Kurias Šiuolaikines Aikščių Formavimo Tendencijas Lietuvoje

Abstract

Twenty years of development in a town’s history is not a long period of time especially provided that the sociocultural context conditions for such a development may be defined as “favorable” or “normal”. Under conditions of accelerated urbanization, however, when a town is undergoing particularly rapid development, which is even more encouraged by conditions of the context, the whole situation looks by far worse. Throughout the 20th century Lithuania underwent two stages of such an accelerated urbanization. During the first stage of such an urbanization, at the time of the first Lithuanian Republic (1918–1940), the concept of a national capital was conceived and rapidly developed. As soon as it was realized within 20 years in Kaunas, a capital city of European level was formed not only with all the attributes characteristic of a town of the type, but also with its content – urban culture. It is a consistent pattern that the results of urban development can be seen most clearly not only in expansion of a town’s territory (outward development), but also through changes in its “inner” or public spaces. Within the aforementioned period, when it was so important to entrench the ideology of the nation state, new monuments representing a national idea occurred in public spaces (squares) of major Lithuanian towns, and even such spaces were reconstructed in a new manner (Fig. 1). Similar urban development – although on a fairly accelerated scale - has been carried out during the recent decade, when starting from 1995 to 2008 the capital city and other major Lithuanian towns were growing and developing extremely extensively. As for the changes in urban public spaces, the situation is far worse. The last significant period of public space formation goes back to the soviet occupation times, and within recent 18 years of independence just a few town squares have been formed or reformed. The present situation might be determined by the fact that the key social power entities, planning for the future of a town and most actively participating in its formation – private capital and self-government (rarely, the state) – have different understanding of urban public space significance to the town itself as well as its community, and also have different capabilities to change them. With commercial logic of benefit, typical under conditions of capital prevalence, an, undeveloped space in a town center can be hardly explainable in commercial terms, especially where land is expensive; and only in rare cases the commercial logic can appreciate real value added and social attraction created by the urban public space. On the one hand, in conditions of urban development under rapid and wild capitalism the self-government lacks leverage and power to implement its duties, form and/or take care of public spaces in a town. On the other hand, it should be taken into consideration that tradition of self-government and public space has been terminated and exterminated in Lithuania for half a century. Santrauka Straipsnyje aptariama šiuolaikinė miesto pagrindinių aikščių formavimo situacija Lietuvoje, išskiriant ir apibūdinant kelis svarbiausius bruožus. Čia analizuojama kintanti miesto viešųjų erdvių samprata ir jų pavyzdžiai, kintanti miesto viešųjų erdvių tipologija bei kintantys visuomenės reikalavimai aikšių ir paties miesto formavimui. Tekste išskiriamos ir aptariamos kai kurios aiškiau matomos aikščių formavimo tendencijos bei idėjos.

Vilniaus miesto viešųjų erdvių sistema

“…Šie procesai gali vesti prie laikinos tradicinių viešųjų erdvių atrofijos. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių yra Laisvės alėja Kaune (Grunskis, 2009 Taigi pagrindinėmis viešosiomis erdvėmis šiame darbe yra laikoma aikštė, skveras, gatvė ir parkas. Kapinės, žaliosios jungtys ir kai kurios kitos viešosios erdvės taip pat gali būti laikomos viešosiomis erdvėmis, kadangi jos yra aptariamos tekstinėje "Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų" dalyje, skirtoje gamtos vertybėms, želdynams ir viešųjų erdvių sistemai Vilniaus mieste, ar pateikiamos šio dokumento brėžiniuose.…”

Investigation of Representative Characteristics of Lukiškių Square in Vilnius / Lukiškių Aikštės Vilniuje Reprezentacinių Savybių Tyrimas

“…Tomas Grunskis straipsnyje "Apie kai kurias šiuolaikines aikščių formavimo tendencijas Lietuvoje" rašė: ,,Kalbant apie naujus miesto viešųjų erdvių tipus ir jų kaitą, būtina pažymėti, kad XX a. viduryje Lietuvoje buvo naujai išplėtotos valstybinės reprezentacinės miesto viešosios erdvės tipas, kai kiekviename didžiajame Lietuvos mieste buvo suformuota sava Lenino arba komunistinę ideologiją reprezentuojanti aikštė. Tokio reprezentacinio tipo aikštės miesto raidos istorijoje egzistavo visada, tik jos skyrėsi skirtinguose kontekstuose tiek dydžiu, tiek ir svarba (hierarchija) mieste, iš vieno tipo virsdamos kitu, arba, pakeitus aikštės paskirtį ir morfologiją, tapdavo svarbiausios" (Grunskis, 2009). Reprezentacinės aikštės samprata pasitaiko ir kitų Lietuvos autorių tekstuose, todėl būtina išsamesnė sąvokos reprezentacija analizė diskurso apie aikštes kontekste.…”

Teka Komisji Urbanistyki i Architektury Oddziału Polskiej Akademii Nauk w Krakowie

“…When discussing the duality of the interaction between the anthropogenic and the natural environment of Lithuanian green areas, it should be noted that this is an area of narrow research. For example, methodological analysis of the restoration of LA objects (Kavaliauskas, 1992;Bučas, 2001), historical greenery restoration (Pukienė et al, 2018), management and qualitative analysis, (Jakovlevas-Mateckis, 2008, 2011Steponavičienė, 2005), harmonization of the material environment (Bagušinskaitė, 2015), garden relationship with manor architecture (Semaškaitė, 2008), garden relationship with urbanism (Grunskis, 2009;Grecevičius et al, 2006;Stauskis, 2018), greenhouse influence on the social urban environment (Gražulevičiūtė-Vileniškė, 2010, p. 73;Rudzkienė et al, 2007, p. 327), social role (Samalavičius 2009, p. 32), historical development (Mocevičius, 2010), natural features (Gecevičius et al, 2006;Labeckis et al, 2007), ethnocultural or natural sciences (Grikevičius, at al, 2008), natural dendrological (Januškevičius, 2017) and other problematic issues are studied disintegrated. Even though historical green plantations in Lithuania started to develop actively in the 20th century.…”