Antrinių prieširdžių pertvaros defektų gydymo chirurginiu ir perkateteriniu būdu ankstyvųjų rezultatų ir komplikacijų palyginimas

Abstract

<jats:p>Lina Gumbienė1, Vytautas Juknevičius2 , Valdas Bilkis1 , Virgilijus Tarutis1 , Diana Zakaraitė1 , Rimantas Karalius1 , Giedrė Nogienė1 , Alicija Dranenkienė1 1 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl. paštas: Lina.Gumbiene@santa.lt2 Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas Tikslas: Palyginti prieširdžių pertvaros defekto chirurginio ir perkateterinio gydymo metodų ankstyvuosius rezultatus ir komplikacijas. Ligoniai ir metodai: Retrospektyviai tirti vyresni nei 13 metų amžiaus ligoniai, kuriems 2006–2009 m. mūsų ligoninėje buvo gydytas antrinis prieširdžių pertvaros defektas. Rezultatai: 62 ligoniams atlikta chirurginė defekto korekcija (A grupė), 35 ligoniams defektas buvo panaikintas perkateteriniu būdu (B grupė). Vidutinis A grupės ligonių amžius buvo 36,1 metų (nuo 13 iki 71), B grupės – 40,51 metų (nuo 14 ik 72). Viena A grupės ligonė mirė po operacijos išsivysčius infekcinei komplikacijai ir dauginiam organų nepakankamumui. Vienai B grupės ligonei defekto panaikinti nepavyko, dar vienai pacientei po procedūros liko nedidelis nuosrūvis tarp prieširdžių. Komplikacijų nepatyrė daugiau B grupės ligonių negu A grupės (atitinkamai 91,4 % ir 59,67 %, p &lt; 0,05). Sunkių komplikacijų išsivystė tik chirurginiu būdu gydytiems ligoniams. B grupės ligonių hospitalizacijos trukmė buvo statistiškai reikšmingai mažesnė negu A grupės (atitinkamai 4,4 ± 2,6 ir 16,7 ± 16,6 paros, p &lt; 0,0001). Išvados: Ligoniams, kuriems prieširdžių pertvaros defektas uždaromas perkateteriniu būdu, išsivysto mažiau ankstyvųjų pooperacinių komplikacijų ir jų hospitalizacijos laikas trumpesnis. Po chirurginės prieširdžių pertvaros defekto korekcijos atsiradusios ankstyvosios pooperacinės komplikacijos sietinos su buvusiu triburio vožtuvo nesandarumu. Reikšminiai žodžiai: įgimtos širdies ydos, prieširdžių pertvaros defektas, chirurgija, perkateterinis uždarymas Comparison of early results and complications in transcatheter and surgical closure of secundum atrial septal defect Lina Gumbienė1, Vytautas Juknevičius2 , Valdas Bilkis1 , Virgilijus Tarutis1 , Diana Zakaraitė1 , Rimantas Karalius1 , Giedrė Nogienė1 , Alicija Dranenkienė1 1Vilnius University, Clinic of Cardiovascular Diseases, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: Lina.Gumbiene@santa.lt2Vilnius University Faculty of Medicine Objective: To compare early results and complications in transcatheter and surgical closure of the secundum atrial septal defect (ASD). Patients and methods: rectal prolapse, rectal cancer, faecal incontinence, Altemeyer operation Results: Sixty-two patients underwent surgical correction (Group A), 35 patients underwent transcatheter ASD closure with Amplatzer septal occluder (Group B). The mean age in Group A was 36.14 (13–71) years, in Group B 40,51 (14–72) years. One patient in Group A died because of postoperative infection, heart and renal failure. In Group B, the procedure was unsuccessful in one patent, and residual shunt was found in one patient. The percentage of patients without complications was higher in Group B (91.4% versus 59.7% in Group A, p &lt; 0.05). Severe complications were diagnosed only in the surgical (A) group. The mean length of hospital stay was shorter in Group B (4.4 ± 2.64 days) compared with Group A (16.69 ± 16.55 days, p &lt; 0.0001). Conclusions: The lower rate of early complications and a shorter hospital stay were observed in the transcatheter atrial septal defect closure group. More frequent complications after surgery could have been caused by the insufficiency of the tricuspid valve. Key words: congenital heart disease, atrial septal defect, surgery, transcatheter closure </jats:p>