Age Effects on Wechsler Adult Intelligence Scale-III Subtests

Abstract

This investigation extended work on the Wechsler Adult Intelligence Scaled-Revised (WAIS-R) to the WAIS-III by determining how allotments of scaled-score points change with age, and to evaluate WAIS-III performance in terms of the Horn-Cattell constructs of crystallized and fluid intelligence. The age norms for the 14 individual WAIS-III subtests indicate that additional scaled-score points are awarded primarily to the Letter-Number Sequencing subtest of the Verbal Scale and to the seven Performance Scale subtests at ages 45 to 89 years for the same performance as individuals in the 20- to 34-year-old reference group. Subtests that measure speed of information processing showed more of a decline than subtests that measure verbal processing. Results are consistent with the view that measures of fluid intelligence show more of a decline with advancing age than do measures of crystallized intelligence. Published by Elsevier Science Ltd

Physical activity and cognitive function in a cross-section of younger and older community-dwelling individuals.

“…The inverse correlation between sex and physical activity is consistent with the large literature indicating that women are less active than men (Trost, Owen, Bauman, Sallis, & Brown, 2002). The inverse correlation between the two WAIS subtests (i.e., Perceptual Organization and Processing Speed) and age are also consistent with previous reports of the relationship between IQ and age (Ryan, Sattler, & Lopez, 2000), which indicates that there is greater decline for measures of fluid than for crystallized intelligence with advanced aging. Further, consistent with Posthuma, Mulder, Boomsma, and de Geus (2002), higher scores on the WAIS-III were negatively related to RT speed and positively related to response accuracy on an Eriksen flanker task.…”

Entrepreneurial Engagement Choice and Credit Constraints: Empirical Analysis of Urban Informal Microentrepreneurship in Sri Lanka

“…26; From the demographic point of view, the individual's occupational choice towards entrepreneurship is basically determined by his or her basic physical characteristics (Bonte, Falck, & Heblich, 2009), productivity, and the stock of human capital and thereby age. Once the age is taken, ability to store and process information, solve problems, deal with complexity, adjust to new situations, and develop strong social ties and business networks (called tacit knowledge) (Kaufman & Horn, 1996;Ryan et al, 2000); change risk aversion, time discounting over the life cycle and hence there is a golden age of entrepreneurship in human lifespan (Bonte, Falck, & Heblich, 2009). However the effect size, type of functional form and the effectiveness of the significance varies highly (Blanchflower & Meyer, 1994;Blanchflower, 2000;Evans & Leighton, 1989;Delmar & Davidsson, 2000;Mueller, 2006) while some studies find it is insignificant (Evans & Jovanovic, 1989).…”

6–89 metų asmenų intelekto gebėjimų raiška

“…Neverbalinio intelekto balų pikas ir nuosmukis prasideda anksčiau už verbalinio intelekto: neverbaliniai gebėjimai piką pasiekia 20-24 gyvenimo metais, o verbaliniai -sulaukus 35-44 metų (Baxendale, 2011). Be to, neverbalinio intelekto įverčiai su amžiumi mažėja greičiau nei verbalinio intelekto (Grégoire, 2001;Rabbitt et al, 2009;Ryan et al, 2000). Ryškus bendrųjų intelekto gebėjimų mažėjimas pastebimas apie 60 žmogaus gyvenimo metus (Baxendale, 2011).…”

“…Atlikdamas Žodyno subtestą tiriamasis apibrėžia jam sakomus žodžius; vertinamas žodyno platumas). Kiek didesni skirtumai tarp grupių pastebimi analizuojant Skaičių eilės subtesto rezultatus (atlikdamas šį subtestą tiriamasis pakartoja jam sakomas skaičių sekas ta pačia arba atvirkštine tvarka; vertinama girdimasis dėmesys, darbinė atmintis) (Grégoire, 2001;Ryan et al, 2000). Manoma, kad didesni neverbalinio intelekto pokyčiai su amžiumi atspindi skirtingoms amžiaus grupėms būdingus darbinės atminties, informacijos apdorojimo greičio ir abstraktaus mąstymo ypatumus (Grégoire, 2001).…”

“…Net subtestų lygmenyje nustatyta ta pati seka: amžius labiausiai paveikia Matricų atlikimą, vos mažiau -Kubelių kompozicijos atlikimą, kur kas mažiau Panašumų, mažiausiai -Žodyno atlikimą (Grégoire, 2001). Vis dėlto yra ir vienas didelis skirtumas -amerikiečių, prancūzų žodiniai gebėjimai iki gilios senatvės išlieka gana aukšto lygio ir paskui silpnėja santykinai mažai (Baxendale, 2011;Grégoire, 2001;Ryan et al, 2000), o lietuvių žodinių gebėjimų kritimas stipresnis ir pastebimas kur kas ankstesniame amžiuje. Tad gali būti, kad skirtumai tarp amžiaus grupių rodo ne vien senėjimo procesų nulemtą gebėjimų silpnėjimą, bet ir kartų skirtumus: skirtingai nei labiau išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Norvegija, Danija, Australija, kuriose Flynno efektą keičia plato efektas (Sundet et al, 2004;Teasdale, Owen, 2008;Cotton et al, 2005), Lietuvoje vis dar veikia Flynno efektas.…”