Adapting Conceptual Models for Cross-Cultural Applications

Abstract

As Campbell and Tirri (2004) pointed out, it is of major importance to use psychological tests and questionnaires that are carefully constructed so that their reliability and validity can be determined in different cultures or subcultures. However, before investing in such efforts, it is even more urgent to develop solid conceptual constructs. Otherwise, the researcher runs into the danger of collecting data in an empirical manner and loosing touch with reality. This approach also makes it difficult to apply findings to other lines of investigation in the psychological literature. In this article we first show why and how the Munich Dynamic Ability-Achievement Model (MDAAM) evolved from the Munich Model of Giftedness (MMG). We then integrate a number of diverse ideas and empirical findings from various international studies. In the second part we will illustrat how the MDAAM can stimulate and structure theoretical and empirical research. Attempting to bridge the gap between the processoriented approaches of cognitive studies and expertise research on the one hand and the psychometric studies in the field on the other hand, the MDAAM can be used as an integrative model of giftedness, talent, expertise, and achievement.

Gifted Girls’ Learning Experience in General Education

“…Todėl į gabumus reikėtų žvelgti kaip į dinaminį konstruktą -pagrindinėms gabumų dimensijoms sąveikaujant su asmenybės, aplinkos ar kitomis charakteristikomis, gabumai gali būti plėtojami ir realizuojami (Davidson, 2009;Davidson, 2012;Heller, 1999;Jessurun et al, 2015;Matthews, Dai, 2014;Narkevičienė ir kt., 2002;Perleth, Wilde, 2009;Subotnik et al, 2011). Holistinis požiūris į gabumų raidą apibendrintas Miuncheno dinaminiame gebėjimų ir pasiekimų modelyje (Perleth, Heller, 2007), kuris ne vienos šalies mokslininkų empiriškai patvirtintas kaip naudingas, aiškinant gebėjimų transformacijos į pasiekimus mechanizmą (Heller, 2013a;Heller, 2013b;Perleth, Heller, 2007). Pagal šį modelį gabumus (potencialą) sudaro dėmesys, apdorojimo greitis, darbinė atmintis, prisitaikymo gebėjimai, atmintis ir kt., kurie gali būti suvokiam kaip įgimti gebėjimai, sudarantys kognityvinio funkcionavimo pagrindą (Perleth, Heller, 2007;Perleth, Wilde, 2009).…”

“…Holistinis požiūris į gabumų raidą apibendrintas Miuncheno dinaminiame gebėjimų ir pasiekimų modelyje (Perleth, Heller, 2007), kuris ne vienos šalies mokslininkų empiriškai patvirtintas kaip naudingas, aiškinant gebėjimų transformacijos į pasiekimus mechanizmą (Heller, 2013a;Heller, 2013b;Perleth, Heller, 2007). Pagal šį modelį gabumus (potencialą) sudaro dėmesys, apdorojimo greitis, darbinė atmintis, prisitaikymo gebėjimai, atmintis ir kt., kurie gali būti suvokiam kaip įgimti gebėjimai, sudarantys kognityvinio funkcionavimo pagrindą (Perleth, Heller, 2007;Perleth, Wilde, 2009). Jie yra būtini įgyti tvirtą žinių pagrindą, kuris, savo ruožtu, svarbus gebėjimų transformacijai į išskirtinius kurios nors srities pasiekimus.…”

“…Jie yra būtini įgyti tvirtą žinių pagrindą, kuris, savo ruožtu, svarbus gebėjimų transformacijai į išskirtinius kurios nors srities pasiekimus. Potencialo transformacijai į pasiekimus svarbūs yra ir nekognityviniai veiksniai -pvz., interesai, įsipareigojimas, atsparumas stresui, pasiekimų motyvacija (Perleth, Heller, 2007).…”

“…Gebėjimų transformacija vyksta trimis aktyvaus mokymosi -ikimokyklinio, mokyklinio ir universitetinio ar profesinio -laikotarpiais (Heller, 2013a;Heller, 2013b;Perleth, Heller, 2007;Perleth, Wilde, 2009). Visais šiais laikotarpiais transformacijai svarbūs yra ne tik individualūs veiksniai, bet ir mokymosi aplinka (Perleth, Heller, 2007;Perleth, Wilde, 2009). Pirmaisiais metais dominuoja šeimos įtaka, o vėliau vis didesnį poveikį daro mokyklos aplinka -mokyklos ir klasės klimatas, mokinių skatinimas, ugdymo kokybė, užklasinė veikla ir kt.…”

“…(Cho et al, 2011, cit. iš Heller, 2013aPerleth, Heller, 2007;Perleth, Wilde, 2009). Todėl reikalingi atsakymai, kaip reaguojama į vaiko gebėjimus ir kokios suteikiamos jam galimybės, koks vaidmuo tenka mokytojams, tėvams, jei aplinka laikoma sudedamąja gabumų transformacijos į pasiekimus dalimi.…”