A generative model of teachers’ thinking on musical creativity

Abstract

This article draws on and extends a four-year investigation of creativity in music education with particular reference to the perceptions of six secondary school teachers (Odena & Welch, 2007;Odena, Plummeridge, & Welch, 2005). A comprehensive review of recent literature in musical creativity is provided, which complements and reinforces the theoretical framework of the original study. A qualitative approach was used for data gathering, including a video elicitation interview technique and Musical Career Path questionnaires. Transcripts were subsequently categorized using NVivo. Taking into account other recent studies, previously unpublished data is examined and a generative model of how the teachers' thinking about creativity might develop over time is suggested: the teachers' past in-and out-of-school experiences and their daily classroom teaching shape their perceptions of musical creativity; this occurs as a continuing interaction that has the potential to modify the teachers' perceptions over time. Educational implications are considered in the conclusion.

Creativity in Greek Music Curricula and Pedagogy: An Investigation of Greek Music Teachers’ Perceptions

“…Odena & Welch (2009) note that the term "creativity" is used in music education statutory guidelines in two different ways: a. describing composition/improvisation activities and b. highlighting the value of creativity as a desirable "thinking style". Therefore, although composition and improvisation still remain the main music creative activities, pupils' creativity can be expressed by a large number of other music activities such as performance, experimentation with musical instruments and sounds, as well as listening and exploring different sound sources (Koutsoupidou & Hargreaves, 2009).…”

Peculiarities of Development of Senior Pupils’ Musical Creativity Using Musical Computer Technologies (Mct) in a Music Lesson

“…), tačiau teigia, jog muzikinis kūrybiškumas pasireiškia tokiose muzikinėse veiklose, kaip komponavimas, aranžavimas, improvizavimas ir atlikimas. Dar kiti tyrinėtojai (Hickey, 2003;Mazzola, Park, Thalmann, 2011;Odena, Welch, 2009) muzikinį kūrybiškumą aptaria remdamiesi M. Rhodes (1961) "4P" (Person, Process, Product, Place) kūrybiškumo koncepcija: asmenybė, procesas, produktas, aplinka. Kaip teigia viena žymiausių pastarųjų dešimtmečių muzikinio kūrybiškumo tyrėjų P. Burnard (2012), muzikinio kūrybiškumo vienareikšmiai apibrėžti negalime.…”

“…Kaip teigia viena žymiausių pastarųjų dešimtmečių muzikinio kūrybiškumo tyrėjų P. Burnard (2012), muzikinio kūrybiškumo vienareikšmiai apibrėžti negalime. Reikia tyrinėti įvairius muzikinius kūrybiškumus, nes jo raiška priklauso nuo įvairių išorinių ir vidinių veiksnių: muzikinės veiklos pobūdžio (Burnard, 2012), ugdytinių mokymosi stiliaus, turimų žinių kiekio (Novak, Cañas, 2013), turimų muzikinių gebėjimų, kūrybinės aplinkos (Elliott, 1999); mokytojo kompetencijos ir ugdymo proceso organizavimo (Elliot, 1999;Boardman, 2002;Odena, Welch, 2009). …”

“…As one of the most famous researchers on musical creativity of the late decades P. Burnard claims (2012), we cannot unambigously define musical creativity. We have to investigate various musical creativities since their expression depend on different external and internal factors: on character of musical activity (Burnard, 2012), on pupils' learning style, quality and quantity of accumulated knowledge (Novak, Cañas, 2013); on acquired musical abilities and creative surroundings (Elliott, 1999); on a teacher's competence and organization of educational process (Elliot, 1999;Boardman, 2002;Odena, Welch, 2009). …”

Aukštesniųjų Klasių Mokinių Muzikinio Kūrybiškumo Ugdymas Muzikinėmis Kompiuterinėmis Technologijomis: Muzikos Mokytojų Patirtis

“…Nors ir pripažįstama MKT naudojimo muzikiniam ugdymui svarba, tačiau muzikinės kūrybinės veiklos organizavimas naudojant MKT, kaip ir muzikinio kūry-biškumo atpažinimas, pedagogams kelia nemažai iššūkių (Dorfman, 2008(Dorfman, , 2013Odena, Welch, 2009;Burnard, 2011). Nuo to, ar mokytojai atpažįsta kūrybišką mokinį, kokias muzikinio kūrybiškumo apraiš-kas jam priskiria, priklauso ugdymo planavimas ir organizavimas, ugdymo turinio, metodų atranka ir vertinimo sistemos pobūdis (Odena, Welch, 2009;Quinn, 2009;Wiggins, 2003;Jennings, 2009).…”