A Critical Review of STEAM (Science, Technology, Engineering, Arts, and Mathematics)

Abstract

“STEAM education,” with its addition of “arts” to STEM subjects, is a complex and contested concept. On the one hand, STEAM builds upon the economic drivers that characterize STEM: an alignment of disciplinary areas that allegedly have the greatest impact on a developed country’s Gross Domestic Product (GDP). On the other hand, the addition of the arts may point to the recovery of educational aims and purposes that exceed economic growth: for example, by embracing social inclusion, community participation, or sustainability agendas. Central to understanding the different educational opportunities offered by STEAM is the interrogation of the role—and status—of the arts in relation to STEM subjects. The term “art” or “arts” may refer, for example, to the arts as realms/domains of knowledge, such as the humanities and social science disciplines, or to different ways of knowing and experiencing the world enabled by specific art forms, practices, or even pedagogies. In the face of such variety and possibilities, STEAM is a portmanteau term, hosting approaches that originate from different reconfigurations or iterative reconfiguring of disciplinary relationships. A critical discussion of the term “STEAM” will thus require an analysis of published literature alongside a review and discussion of ongoing practices in multiple field(s), which are shaped by and respond to a variety of policy directions and cultural traditions. The outcome is a multilayered and textured account of the limitations and possibilities for and relational understandings of STEAM education.

Integration of Arts in Steam Projects: Experience of Primary School Teachers

“…Šioje nuomonių ir argumentacijų gausoje galima įžvelgti, jog menai STEAM koncepcijoje suprantami kaip mokymuisi palankios aplinkos kūrimo veiksnys (Hunter-Doniger et al, 2018), kūrybinio ir kritinio mąstymo ugdymo būdas (Peppler & Wohlwend, 2018), bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimų ugdymo prielaida (Maeda, 2013). Tokia menų, kaip priemonės ugdymo kokybei gerinti, interpretacija yra nepakankamai teoriškai išplėtotos menų paskirties STEAM ugdyme rezultatas (Colucci-Gray et al, 2019), nuostatos į menus, kaip į bendrąjį ugdymą papildančią ir pasirinkimu grįstą ugdymo sritį, pasekmė (Welch, 2011). Mokslininkai pripažįsta, kad tiek menų pozicijos STEAM koncepcijoje stiprinimui, tiek ir STEAM ugdymo kokybės užtikrinimui būtinas teorinis penkių disciplinų integracijos pagrindo plėtojimas (Peppler & Wohlwend, 2018), praktinių pavyzdžių analizė, integruoto ugdymo aptartis priklausomai nuo konteksto duotybių (Colucci-Gray et al, 2019), STEAM ugdymo modeliavimas dirbant su skirtingo amžiau mokiniais (Friedl, 2017), mokytojų pasirengimo integruoti menus įgyvendinti STEAM projektus tyrinėjimas (Glass & Colleen, 2016;Welch, 2011).…”

“…Tokia menų, kaip priemonės ugdymo kokybei gerinti, interpretacija yra nepakankamai teoriškai išplėtotos menų paskirties STEAM ugdyme rezultatas (Colucci-Gray et al, 2019), nuostatos į menus, kaip į bendrąjį ugdymą papildančią ir pasirinkimu grįstą ugdymo sritį, pasekmė (Welch, 2011). Mokslininkai pripažįsta, kad tiek menų pozicijos STEAM koncepcijoje stiprinimui, tiek ir STEAM ugdymo kokybės užtikrinimui būtinas teorinis penkių disciplinų integracijos pagrindo plėtojimas (Peppler & Wohlwend, 2018), praktinių pavyzdžių analizė, integruoto ugdymo aptartis priklausomai nuo konteksto duotybių (Colucci-Gray et al, 2019), STEAM ugdymo modeliavimas dirbant su skirtingo amžiau mokiniais (Friedl, 2017), mokytojų pasirengimo integruoti menus įgyvendinti STEAM projektus tyrinėjimas (Glass & Colleen, 2016;Welch, 2011). Be to, vis dar yra labai mažai žinoma, kaip patys mokytojai vertina menų integravimo patirtis, koks yra menų įtraukties efektyvumas STEAM ugdymo kontekste, kokia yra STEAM disciplinų integravimo dinamika.…”

“…Tyrimo dalyvės teigė, kad menas joms ir jų mokiniams padeda naujai pažvelgti į supančią aplinką, padėti mokslui tapti įtraukiančiu per bendradarbiavimo ir komandinio darbo reikalaujančias veiklas. Dominuojanti instrumentinės menų paskirties STEAM ugdyme samprata vertinama kaip nepakankamai teoriškai išplėtoto penkių disciplinų integralumo rezultatas (Costantino, 2018;Colucci-Gray et al, 2019).…”

The trouble with STEAM and why we use it anyway

“…Within this evolving field, an enduring tension has been the framing of arts as serving rather than equal to the various STEM (Science, Technology, Engineering, and Mathematics) fields. While the popularity of STEAM is reflected in its increased usage (e.g., Walmer, 2018), there is considerable definitional divergence regarding what STEAM is: how the term/concept is used, and how useful it is; the contexts under which it is deployed; and importantly, for whom and toward what ends it is being used (Colucci‐Gray et al, 2017, 2019; Conner et al, 2017; Costantino et al, 2015; H. E. Wilson, 2018).…”

Rethinking power engineering education for Generation Z

“…By integrating arts into the STEM package, STEAM (science, technology, engineering, arts, and mathematics), a transdisciplinary and a holistic perspective was opened in education. In the context of teamwork and intercultural communication, the scope was to improve observational skills, creativity, change, and innovation for better adaptability and employability [6].…”