Untitled

Abstract

Augantį susidomėjimą kritinio mąstymo fenomenu lemia XXI amžiaus darbo rinkos diktuojamos sąlygos, kurios iš darbuotojų reikalauja sėkmingai veikti kasdienėje, asmeninėje ir tarpasmeninėje erdvėje, siekti profesinės sėkmės ir tapti sumanios visuomenės dalimi. Kritinis mąstymas aktualizuojamas politiniuose dokumentuose kaip kompetencija, kuri būtina siekiant atliepti darbo rinkos aktualijas ir prisidėti prie visuomenės progreso. Todėl švietimo sistemoje kritinio mąstymo ugdymas tampa vienu svarbiausių švietimo uždavinių. Pradedama kalbėti apie tai, kad mokyklose laikas ruošti ne konkrečių profesijų darbuotojus, o asmenybes, išsiugdžiusias tam tikrų novatoriškų įgūdžių -kritinį mąstymą,