Untitled

Abstract

Santrauka. Straipsnyje analizuojama darbuotojo tiesioginė deliktinė atsakomybė už darbo pareigų vykdymo metu sukeltą žalą trečiajam asmeniui. Tiriamos apribojimo nukentėjusiajam reikšti reikalavimus tiesiogiai žalą padariusiam darbuotojui bei darbuotojo deliktinės atsakomybės šalinimo problemos. Atliekant analizę pirmiausia nagrinėjamas darbdavio netiesioginės deliktinės atsakomybės teisinis reglamentavimas, šios atsakomybės formos priežastys ir tikslai. Toliau nagrinėjamas darbuotojo tiesioginės deliktinės atsakomybės reglamentavimas Lietuvoje ir teismų praktika, negriežtosios teisės (angl. soft law) priemonės, užsienio teisės mokslininkų darbai ir Europos valstybių patirtis. Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pradėta taikyti darbuotojo tiesioginę deliktinę atsakomybę, tačiau ribojant konkrečiais atvejais. Vadovaujantis tyrimo duomenimis, analizuojamas apribojimo nukentėjusiajam reikšti reikalavimus tiesiogiai žalą padariusiam darbuotojui ir darbuotojo deliktinės atsakomybės šalinimo pagrįstumas bei nagrinėjama, kokiais atvejais Lietuvoje darbuotojas gali būti tiesioginės deliktinės atsakomybės subjektu. Galiausiai pateikiamos išvados ir rekomendacijos apie taikytinus tiesioginės darbuotojo deliktinės atsakomybės atvejus Lietuvoje ir ribojimus. Reikšminiai žodžiai: tiesioginė, netiesioginė civilinė (deliktinė) atsakomybė, darbuotojas, darbdavys, žalos atlyginimas.