Untitled

Abstract

Santrauka. Straipsnyje tiriamas Skandinavijos valstybių Danijos ir Švedijos Karalysčių bei Suomijos Respublikos, kurios kartu yra ir Europos Sąjungos valstybės narės, teisingumo vykdymo turinys, kurį sudaro teismų veikla sprendžiant ginčus dėl teisės tokiose bylose, kurios nagrinėjamos dalyvaujant visuomenės atstovams teismo procese. Danijos ir Švedijos Karalystėse veikia dvi visuomenės atstovų teismo procese formos, t. y. visuomeniniai teisėjai (teismų tarėjai) ir prisiekusieji. Suomijos Respublikoje teisingumą kartu su teisėjais vykdo išimtinai visuomeniniai teisėjai (teismų tarėjai). Straipsnyje analizuojamas konstitucinis ir ordinarinis reguliavimas, susijęs su visuomenės atstovais teismo procese. Taip pat išnagrinėjami Danijos ir Švedijos Karalysčių bei Suomijos Respublikos visuomenės atstovų teismo procese modeliai. Šie modeliai yra palyginami ir įvertinami jų privalumai bei trūkumai.Reikšminiai žodžiai: Skandinavijos valstybių visuomenės atstovų teismo procese modeliai, visuomeniniai teisėjai (teismų tarėjai), prisiekusieji. ĮvadasSkandinavijos valstybių 1 Konstitucijose yra įtvirtintas konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuojantis valstybėms vieną iš pareigų -užtikrinti žmogaus teises ir laisves. Vienas iš būdų, padedančių jas užtikrinti, -skaidrios ir veiksmingos teismų sistemos sukūrimas. Tokia teismų sistema yra viena iš priemonių, padedančių siekti teisingumo, kuris, be kita ko, yra pam-1 Straipsnyje aptariamos Europos Sąjungos (toliau -ES) valstybės narės, kaip antai: Danijos Karalystė (toliauir Danija), Švedijos Karalystė (toliau -ir Švedija) ir Suomijos Respublika (toliau -ir Suomija), kuri šiame straipsnyje priskiriama prie Skandinavijos valstybių, nors ji nėra laikoma tikrąja Skandinavijos valstybe ir priskiriama Šiaurės valstybėms. Prie skandinavų kalbomis kalbančių valstybių priskiriamos ir Norvegija bei Islandija, tačiau jos nėra ES valstybės narės, be to, Islandija neturi visuomenės atstovų teismo procese, todėl šiame straipsnyje šios šalys nėra analizuojamos.