ILSI Europe’s Food Allergy Task Force: From Defining the Hazard to Assessing the Risk from Food Allergens

Abstract

The International Life Sciences Institute (ILSI) Europe Food Allergy Task Force was founded in response to early public concerns about the growing impact of food allergies almost coincidentally with the publication of the 1995 Food and Agriculture Organization-World Health Organization Technical Consultation on Food Allergies. In line with ILSI principles aimed to foster collaboration between stakeholders to promote consensus on science-based approaches to food safety and nutrition, the task force has played a central role since then in the development of risk assessment for food allergens. This ranged from consideration of the criteria to be applied to identifying allergens of public health concern through methodologies to determine the relationship between dose and the proportion of allergic individuals reacting, as well as the nature of the observed responses. The task force also promoted the application of novel, probabilistic risk assessment methods to better delineate the impact of benchmarks, such as reference doses, and actively participated in major European food allergy projects, such as EUROPREVALL, the European Union (EU)-funded project "The prevalence, cost and basis of food allergy across Europe;" and iFAAM, "Integrated approaches to food allergen and allergy risk management," also an EU-funded project. Over the years, the task force's work has evolved as answers to initial questions raised further issues: Its current work program includes a review of analytical methods and how different ones can best be deployed given their strengths and limitations. Another activity, which has just commenced, aims to develop a framework for stakeholders to achieve consensus on acceptable risk.

Prevalence and clinical features of adverse food reactions in Portuguese adolescents

“…This highlights the need for an adequate diagnostic approach to food-associated symptoms, so that subsequent detrimental situations may be averted or better controlled. 46 These include inadequate diets, 3 difficulties in the reintroduction of the “culprit” food in case allergy was not confirmed, 47 stress and anxiety because of eventual accidental ingestion of suspected foods, 2 , 4 , 48 or even bullying at school. 49 …”

Šeimų, Auginančių Maistui Alergišką Vaiką, Maitinimosi Problemos: Tėvų Požiūris

“…), salierai ir jų produktai, garstyčios ir jų produktai, sezamų sėklos ir jų produktai, lubinai ir jų produktai, sieros dioksidas ir sulfitai, kurių koncentracija didesnė kaip 10 mg/l, išreikšta kaip SO 2 [8]. Mokslinių tyrimų duomenimis, maisto alergenai -pienas, soja, kiaušiniai, kviečiai, riešutai, žuvis ir jūros gėrybėsapibūdinami kaip vieni pagrindinių, sukeliančių alergiją maistui, tačiau pastebima, kad dažniausiai alerginės reakcijos prasideda ankstyvoje vaikystėje (ar kūdikystėje) ypač nuo kiaušinių, karvių pieno, kviečių [7]. Dažniausiai alergiją karvės pienui vaikai išauga iki 3 metų amžiaus.…”

“…Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vienas pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių alerginių ligų išsivystymą, yra paveldimumas [1,4,5] Tiriant alergiškus vaikus Vilniaus mieste išsiaiškinta, kad šeimose, kuriose buvo alergija sergančių šeimos narių, maisto alergija sergančių vaikų buvo 2 kartus daugiau negu šeimose, kuriose nėra tokių asmenų [4]. Pagrindinis būdas išvengti alergijos sukeltų simptomų yra nepageidaujamas reakcijas sukeliančių maisto medžiagų vengimas [1,[5][6][7]. Kartais negalavimų atsiranda suvartojus labai mažą šių produktų kiekį, o ypač jautriems žmonėms kenkia netgi jų kvapas, prisilietimas [10].…”

“…Mokslinėje literatūroje pažymima, kad veiksmingiausias alergijos maistui gydymo būdas − iš vaiko maitinimosi raciono visiškai pašalinti maisto produktus, kurie jam sukelia alergiją [1,[5][6][7]. Patariama nepasikliauti vaistiniais preparatais, kurie slopina alergijos simptomus.…”