The conservative management of renal trauma: a literature review and practical clinical guideline from <scp>A</scp>ustralia and <scp>N</scp>ew <scp>Z</scp>ealand

McCombie, Steve P; Thyer, Isaac; Corcoran, Niall M.; Rowling, Christopher; Dyer, John; Roux, A.; Kuan, Melvyn; Wallace, David; Hayne, Dickon

doi:10.1111/bju.12902

Cited by 61 publications

(74 citation statements)

References 55 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…1,4 Of a total of 27 patients, 77.8% had other solid organ injuries, and there was no difference between rates of splenic and liver injuries. Santucci et al, in a systematic review of renal trauma, demonstrated a significant variation in complication rate between the series revised, ranging from 0 to 34%, with a mean of 10%.…”

Section: Discussionmentioning

confidence: 96%

“…These findings indeed reinforce the results of the Eastern Association for the Surgery of Trauma's practice guidelines for this topic from 2004. 4 …”

Section: Nonoperative Management Of Blunt Renal Traumamentioning

confidence: 99%

“…4,5 Nowadays, NOM is the standard of care for stable patients with blunt renal trauma. 1,3,4,6,7 Besides having high success rate, it has lower costs and lower hospital length of stay (LOS) if compared to surgical approach. Despite of the countless advantages of NOM, it is not always feasible.…”

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

“…Some aspects are essential for this approach, such as proper structure and an appropriated protocol as well as a trained team for this kind of management. [1][2][3][4][5] Trauma Surgeon, 6 Chief Surgeon …”

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

See 3 more Smart Citations

Nonoperative Management of Blunt Renal Trauma

Azevedo¹,

Souza²,

Starling³

et al. 2015

Panamerican Journal of Trauma, Critical Care &Amp; Emergency Surgery

View full text Add to dashboard Cite

Objective: To analyze patients with blunt renal trauma who were managed conservatively, with emphasis on clinical presentation, grade of injury, complication and failure rates. Materials and methods:A prospective observational study was conducted in Hospital João XXIII, between January and December 2013. Patients with blunt renal trauma and nonoperative management (NOM) were analyzed during this period. Data were collected in respect to: age, gender, mechanism of trauma, grade of injury, clinical presentation, revised trauma score (RTS), associated abdominal injuries, length of hospital stay and failure, complication and mortality rates.Results: During this period, 27 patients with blunt renal trauma were suitable for nonoperative approach. The most common mechanisms of trauma were motor vehicle accidents (59.2%) and falls (22.2%) and the mean length of hospital stay was 10.5 days. The majority of the patients had grade II (48.1%) and III (29.6%) injuries, with mean RTS of 6.93. The complication rate was 3.7% and the mortality rate was 7.4%. All deaths were related to associated injuries. One patient with grade II injury required nephrectomy. This patient had concurrent injuries. Conclusion:Blunt renal trauma can be successfully managed conservatively, with low complication rates. Nonoperative management is safe in stable patients and in environments with appropriated protocol for this approach.

show abstract

Section: Discussionmentioning

confidence: 96%

“…These findings indeed reinforce the results of the Eastern Association for the Surgery of Trauma's practice guidelines for this topic from 2004. 4 …”

Section: Nonoperative Management Of Blunt Renal Traumamentioning

confidence: 99%

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

See 2 more Smart Citations

Nonoperative Management of Blunt Renal Trauma

Azevedo¹,

Souza²,

Starling³

et al. 2015

Panamerican Journal of Trauma, Critical Care &Amp; Emergency Surgery

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Literatūroje aprašoma, jog didesnis inksto sužalojimo laipsnis lemia gausesnį kraujavimą į retroperitoninį tarpą ir dažniau nulemia pacientų hemodinamikos nestabilumą [14,20,21]. Tai atsispindi ir mūsų tyrimo duomenyse: gautas stiprus teigiamas ryšys tarp KT nustatyto inksto plyšimo laipsnio ir KT vaizduose išmatuoto retroperitoninio tarpo hematomos tūrio.…”

Section: Rezultatų Aptarimasunclassified

Kompiuterinės Tomografijos Reikšmė Diagnozuojant Inkstų Sužalojimus

Atstupėnaitė

Damošiūtė

Bartašius

et al. 2015

Medicinos Teorija Ir Praktika

View full text Add to dashboard Cite

Darbo tikslas. Įvertinti KT radinių, esant inksto sužalojimui, ryšį su klinikine inksto plyšimo išraiška. Tyrimo medžiaga ir metodai. Į tyrimą įtraukti pacientai, kurie 2011–2013 metais buvo gydyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Urologijos klinikoje dėl inkstų sužalojimo (n = 21). Atlikta retrospektyvinė pacientų ligos istorijų analizė bei peržiūrėti ir išanalizuoti šių pacientų pilvo KT vaizdai. Pagal rastus pokyčius KT vaizduose nustatyti inkstų plyšimo laipsniai ir išmatuoti apytiksliai retroperitoninio tarpo hematomų tūriai. Inksto plyšimo laipsnis buvo vertintas remiantis Amerikos traumos chirurgijos asociacijos („American Association for the Surgery of Trauma“) gairėse 1987 metais pateiktais kriterijais. Vertintas KT vaizduose nustatytų patologinių pakitimų ir inkstų pažeidimo laipsnio ryšys su klinikiniais sužalojimo požymiais (anemija ir nestabilia hemodinamika). Rezultatai. Pirmojo laipsnio (I°) inksto plyšimų nustatyta nebuvo, 19 proc. (n = 4) nustatytas II°, 28,6 proc. (n = 6) – III°, 33,4 proc. (n = 7) – IV°, 19 proc. (n = 4) – V° inkstų plyšimas. Gautas statistiškai patikimas (p < 0,05) stiprus teigiamas (r = 0,772) ryšys tarp KT vaizduose nustatyto inksto plyšimo laipsnio ir retroperitoninio tarpo hematomos tūrio. Vertinant ryšį tarp paciento amžiaus ir inksto plyšimo laipsnio gautas statistiškai patikimas (p < 0,05) silpnas neigiamas (r = -0,44) ryšys. Pacientų (n = 16), kurių hemodinamika buvo nesutrikusi, vidutinis retroperitoninio tarpo hematomos tūris buvo reikšmingai mažesnis nei pacientų (n = 5), kurių hemodinamika buvo sutrikusi (atitinkamai 783,81 ml, nuo 103,6 iki 2031,8 ml, 1464,88 ml, nuo 586,1 iki 2141,1 ml). Išvados. Tiriamojoje grupėje dažniausi sužalojimai buvo IV° inksto plyšimai. Rečiau pasitaikė II°, III° ir V° inksto plyšimai. I° inksto plyšimo nebuvo. Sunkesnis inksto sužalojimo laipsnis lemia gausesnį kraujavimą į retroperitoninį tarpą ir sunkesnės anemijos išsivystymą. Jaunesniems pacientams yra nustatomi sunkesni inkstų sužalojimai.

show abstract