Perioperacinių veiksnių įtaka sekrecijai per drenus po aortovainikinio nuosrūvio suformavimo operacijų

Abstract

Raktažodžiai: širdies chirurgija, DKA (dirbtinė kraujo apytaka), kraujavimas, hemostazė. SantraukaKraujavimas širdies chirurgijoje išlieka visame pasaulyje aktuali problema. Pacientai, kuriems atliekamos šir-dies operacijos dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis, turi didelę nukraujavimo riziką. Kraujo kiekis, netenkamas tokių operacijų metu, yra tiesiogiai susijęs su kraujo komponentų poreikiu, ilgesne hospitalizacijos trukme, blogesnėmis baigtimis. Darbo tikslas -nustatyti veiksnius, kurie lemia didesnę sekreciją per drenus perioperaciniu laikotarpiu (pirmą pooperacinę parą po aortovainikinio nuosrūvio suformavimo operacijų), kraujo komponentų transfuzijų apimtis, komplikacijas bei baigtis. Įvertinti vyresnių nei 65 metai pacientų pooperacinės eigos ypatumus. Darbo metodika -atliktas prospektyvinis tyrimas, ištirtas 51 ligonis, kuriems buvo atliekama aortovainikinio nuosrūvio suformavimo operacija Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje. Rezultatai. Pooperaciniu laikotarpiu mirė du pacientai iš 51 (3,9%). Komplikuota eiga nustatyta 16 pacientų (31,3%). Dažniausiai nustatyta pneumonija (10 atvejų, 19,6%), krūtinkaulio žaizdos infekcija (5 atvejai, 9,8%), mediastinitas (2 atvejai, 3,9%). Resternotomija dėl kraujavimo atlikta vienam pacientui (1,96%). Kraujo komponentų transfuzija atlikta trims pacientams reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje (5,9%) bei aštuo-niems pacientams po iškėlimo iš reanimacijos skyriaus. Dirbtinės plaučių ventiliacijos laikas iki ekstubacijos, gulėjimo reanimacijos skyriuje bei hospitalizacijos trukmė buvo reikšmingai ilgesni pacientams daugiau kaip 65 metų amžiaus, nors didesnio kraujo komponentų poreikio vyresnio amžiaus pacientams tyrimo metu nenustatėme. Pacientai, kurie ikioperaciniu laikotarpiu vartojo klopidogrelį (n=21), pirmą pooperacinę parą turėjo didesnę tikimybę reikšmingam kraujo netekimui (>500ml) ĮvadasKrešėjimas širdies chirurgijoje. Literatūros duomenimis, kraujavimas ir resternotomija yra du nepriklausomi faktoriai, lemiantys neigiamas pooperacines baigtis, o masyvus kraujavimas širdies chirurgijoje yra siejamas su neigiamomis baigtimis bei mirštamumu [1]. Aktuali problema širdies chirurgijoje -agresyvus pooperacinio kraujavimo gydymas pirmomis pooperacinėmis valandomis, kuris, tikėtina, yra susijęs su hiperkoaguliacinės būklės sužadinimu bei gali sąlygoti ankstyvą nuosrūvių užsitrombavimą, kitas išemines komplikacijas, tokias kaip išeminis galvos smegenų insultas, galūnių arterijų trombozės, plaučių arterijos tromboembolija. Todėl labai svarbu laiku pritaikyti adekvačias priemones kraujavimui stabdyti ir gydymui, siekiant