Logistinės įmonės vidinės komunikacijos tobulinimas

Abstract

Klaipėdos valstybinė kolegija (Lietuva) ANOTACIJA Organizacijos didelį dėmesį skiria išorinei komunikacijai su klientais, visuomene, suinteresuotomis grupėmis. Tuo tarpu vidinė komunikacija reikšmingai mažiau akcentuojama. Vis dėlto ją būtina analizuoti ir vertinti kiekvienoje organizacijoje, nes vidinė komunikacija užtikrina sklandžią veiklą, darnius darbuotojų ir vadovybės santykius. Straipsnyje keliamas tikslas: nustačius logistinės įmonės vidinės komunikacijos poreikį, pateikti tobulinimo kryptis. Remiantis tyrimo rezultatais, nustatyta, kad vidinė komunikacija įmonėje atlieka reikšmingą vaidmenį. Darbuotojams svarbu tiksliai žinoti savo darbus, turėti galimybę pasitikslinti informaciją, laisvai išsakyti savo nuomonę, išreikšti nepasitenkinimą, pateikti pasiūlymų, idėjų. Daugumai apklaustųjų informacijos netrūksta nei iš vadovų, nei iš administracijos. Tačiau tyrimo rezultatai atskleidė, kad ne visi apklaustieji laiku ir ne visą reikiamą informaciją gauna tiesiogiai. Siekiant gerinti logistinės įmonės vidinę komunikaciją aptartos tobulinimo galimybės. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: vidinė komunikacija, logistinė organizacija, komunikacijos formos. JEL KLASIFIKACIJA: D83; I10. DOI: http://dx.doi.org/10.15181/rfds.v30i1.2035 ĮvadasTemos aktualumas. Organizacijos vidinė komunikacija apima visų organizacijos veiklos elementų koordinavimą (Hola, 2007) ir yra neatsiejama efektyvaus darbo dalis. Jos tikslas nukreiptas ne tik į sklandų keitimosi informacija procesą, bet ir gali teigiamai veikti darbuotojų elgseną, jų psichologinę būseną, skatinti tapatinimąsi su organizacija. Tai lemia tinkamą sprendimų priėmimą ir užduočių įgyvendinimą, susietą su organizacijos tikslais.Vidinė komunikacija yra viena pagrindinių priemonių, padedančių skleisti informaciją organizacijos viduje ir supažindinti jos narius su esamomis problemomis, tikslais ar pokyčiais (Pažėraitė, Repovienė, 2018). Veiksminga vidinė komunikacija yra sėkmingo darbo esmė (Mironski, 2017), būtina sąlyga, siekiant darbuotojų įsitraukimo, efektyvumo, organizacijos verslo rezultatų (Jiang, Men, 2017). Komunikacijos vaidmuo yra svarbus nematerialaus organizacinio turto vertės supratimo veiksnys (Ruck, Welch, 2014). Tai užtikrina sklandžią veiklą, puoselėja darnius darbuotojų ir vadovybės tarpusavio santykius, veiksmingą komandinį darbą (Bharadwaj, 2014), turi įtakos sprendimo priėmimo procesams. Vidinės komunikacijos reikšmė vienodai pripažįstama teorijoje ir praktikoje. Praktikams vidinė komunikacija svarbi sritis, kuri daro įtaką organizacijų gebėjimui įdarbinti darbuotojus (Kress, 2005), o mokslininkams tai yra pagrindinis procesas organizacijose (Quirke, 2000). Tyrimų šioje srityje poreikį ir svarbą pabrėžė O. Hargie ir O. Tourish'as (2009), kurių teigimu, vidinė komunikacija vis labiau pripažįstama kaip esminis kintamasis nustatant organizacijos 1