We investigate retrospective voting in the Central–Eastern European countries since the democratic transition. We find that the phenomenon of ‘hyper-accountability’ identified by earlier scholarship is still prevalent in the region – incumbents lose substantially on average. Economic conditions – unemployment and wealth – exert influence on the chances of incumbent re-election. However, contrary to expectations expressed in earlier scholarship, the influence of the economy on the election results does not strengthen over time. We also explore additional facets of retrospective voting and find that changes in socio-economic inequality are correlated with the vote share of incumbents. Finally, we also find evidence of an interaction between economic conditions and corruption as well as inequality when it comes to explaining incumbents’ electoral results.

No abstract

No abstract

Straipsnyje pateikiamas balsavimo Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimuose tyrimas, kuriame makrolygiu gilinamasi į rinkimų rezultatus ir jų priežastis. Remiantis statistine dviejų laikotarpių (1997–2000 m. ir 2002–2007 m.) duomenų analize, siekiama paaiškinti balsavimo už savivaldoje ir nacionalinėje vyriausybėje dominuojančias partijas (du atskiri analizės atvejai) pokyčius, lyginant su prieš tai buvusiais rinkimais. Pagrindinės straipsnio hipotezės remiasi ekonominio balsavimo teorija: tikrinama, ar blogėjanti /gerėjanti ekonomikos būklė turi įtakos šių partijų gautiems balsams savivaldos tarybų rinkimuose. Papildomai tikrinamos su politiniais ir instituciniais veiksniais susijusios hipotezės: siekiama nustatyti, ar priklausomybė nacionalinei vyriausybei (tik savivaldoje dominuojančių partijų atveju), rinkiminio aktyvumo ir fragmentacijos kaita turi reikšmės partijų gautų balsų pokyčiams. Aptinkama, kad nedarbo lygio kaitos veiksnys padeda paaiškinti savivaldoje dominuojančių partijų gautų balsų pokyčius ekonominės būklės gerėjimo laikotarpiu, tačiau nėra reikšmingas jai blogėjant. Nacionalinėje valdžioje dominuojanti partija savivaldos rinkimuose yra vienareikšmiškai baudžiama blogėjant ekonominei situacijai, tačiau ekonomikai gerėjant tos partijos gautų balsų vidutinis pokytis neišsiskiria. TS-LKD 1997–2000 m. ir LSDP 2002–2007 m. gautų balsų pokyčių dispersiją politiniai instituciniai veiksniai (visų pirma, rinkiminio aktyvumo kaita) padeda paaiškinti geriau nei ekonominiai.

No abstract