No abstract

Patients with brain tumor frequently experience a combination of physical, cognitive, and communication deficits. These may cause severe psycho-emotional stress altering biological and mental conditions and complicating the course of the primary disease, and thus necessiate physical and psychological rehabilitation. While existing data on the effectiveness of such treatment in patients with intracranial glioma are limited and inconsistent, it is possible to suggest that systematic and multidisciplinary rehabilitation plays a very important therapeutic role and leads to improvements in functional independence, mental and emotional state, and quality of life.

Tyrimo tikslas — nustatyti, ar nervų ir raumenų nuovargis bei atsigavimas priklauso nuo lyties po pakartoto maksi-malaus intensyvumo ekscentrinio-koncentrinio fi zinio krūvio? Tyrimo objektas — sveiki fi ziškai aktyvūs, laisvai sutikę dalyvauti tyrime 21 ± 2 metų vyrai (n = 9, ūgis — 182 ± 6 cm, svoris — 82,6 ± 10 kg) ir 22 ± 4 metų moterys (n = 9, ūgis — 167 ± 5 cm, svoris — 62,6 ± 5 kg).Buvo registruojami netiesioginiai raumenų pažeidos rodikliai: prieš krūvį, praėjus 10, 60 min, 24 ir 48 h po jo — valingų (maksimalioji valinga jėga (MVJ)) ir nevalingų (20 ir 100 Hz elektrostimuliacija sukelta) keturgalvio šlaunies raumens susitraukimų jėga, raumeniui esant ilgam (IR) ir trumpam (TR) (kai kelio sulenkimo kampas — 90° ir 60°). Pagal 20 / 100 Hz santykį vertinamas mažų dažnių nuovargis (MDN), matuojamas šuolio aukštis (h) iš fi ksuotos padėties, nustatomas kreatinkinazės aktyvumas prieš krūvį, praėjus 24 ir 48 h po jo, vertinamas subjektyvus raume-nų skausmas po krūvio praėjus 12, 24 ir 48 h. Fizinis krūvis — 100 šuolių kas 20 s nušokant nuo 40 cm pakylos ir pritūpus 90° kampu pašokant maksimaliai aukštyn. Krūvio metu buvo registruojamas kelio sulenkimo kampas (KSK). Tiriamieji atliko du krūvius. Pertrauka tarp krūvių — dvi savaitės. Pateikti pakartotų pratybų duomenys.Po pakartoto fizinio krūvio dauguma vyrų ir moterų nuovargio indeksai iš esmės nesiskyrė (p > 0,05), lyginant su reikšmėmis prieš krūvį: esant IR, vyrų MVJ sudarė 76,2 ± 9,3%, TR — 76,2 ± 11,1%, moterų — 77,4 ± 5,9% ir  80,2 ± 11,0%; šuolio aukštis — vyrų buvo 94,4 ± 5,6%, moterų — 89,4 ± 4,0%, išskyrus MDN, kuris moterų raumenyse po krūvio, esant IR, buvo mažesnis (p < 0,05). Po pakartoto krūvio moterų kreatinkinazės aktyvumas, skirtingai nei vyrų, reikšmingai nepadidėjo (p > 0,05). Abiejų tirtų grupių subjektyvus raumenų skausmas buvo panašus (p > 0,05). Valingų ir nevalingų raumenų susitraukimo jėgos kitimas atsigavimo metu nuo lyties nepriklausė. Pakartojus raumenų pažeidą sukeliantį fi zinį krūvį moterų raumenyse pasireiškė mažesnis mažų dažnių nuovargis raumeniui esant ilgam; po pakartoto krūvio moterų kreatinkinazės aktyvumas mažesnis nei vyrų; subjektyvus raumenų skausmas ir motorinės sistemos atsigavimo greitis po pakartoto krūvio lyties požiūriu yra panašus.

Abstract. Purpose: To analyze spastic dysarthria form in children population dependency of fatigue and faulty posture relationship. Methods: Research performed with the permission of the bioethics committee (RE-BK-063). The Dutch Fatigue Scale (DUFS). Posture in standing was assessed by Hoeger and Kendall. Research subjects n40. n20 children diagnosed with spastic dysarthria and n20 of children without dysarthria. Their age was 10±2.1years. Boys were n20 and girls -n20.Results were statistically significant at p<0.05. Microsoft Office 2013, Excel package were used to count a research results. Results: For children with dysarthria fatigue level is more significant that for children without dysarthria; results were statistically significant, p<0.05. Posture disorder for children with dysarthria was statistically significant higher than among children without dysarthria, p<0.05. Conclusions: For children with dysarthria fatigue level is higher than for healthy children, thus for the girls fatigue level is higher than for the boys. Spastic form dysarthria has an impact to a child posture, by creating a direct dependency between posture deformation and skeletal muscle system disease, which decreases muscle power and increasing fatigue for a child. To correct faulty posture thus to decrease fatigue the tight collaboration needed between rehabilitation team members.

Background. To obtain changes in postural control the method of static posturography is usually used. The analysis of posturogram lets us determine the character of these changes, presumes that the body balance complexity, which is expressed in body coordinates of the centre of pressure variation, is less in multiple sclerosis patients than in healthy women. This study aimed at determining the effect of multiple sclerosis on changes in balance control of patients.Methods. Twelve women with multiple sclerosis (mean age – 43.0 ± 5.5 years, body mass index – 24.7 ± 4.2 kg/m 2 ) and 15 healthy women (mean age – 44.5 ± 3.5 years, body mass index – 25.5 ± 2.9 kg/m 2 ) were included in this study. The balance of subjects was assessed applying the method of static posturography. We calculated changes in the coordinates of the centre of body pressure displacement in the lateral and anterior-posterior directions. To assess changes in the displacement of the centre of body pressure in the lateral and anterior-posterior directions two characteristics of advanced signal processing methods, i.e. sample entropy and the index of spectral power dependence on frequency were calculated.Results  and  conclusion.  Traditional  posturogram  analysis  does  not  show  statistically  significant  changes between women with multiple sclerosis and healthy women. The results of the study, applying advanced signal processing methods, have shown that the complexity of the centre of body pressure displacement of women with multiple sclerosis is statistically significantly smaller compared to that of the healthy women studied. This may be a prerequisite for better rehabilitation of stroke control.