Pain catastrophizing and kinesiophobia decreased during rehabilitation. A higher pain catastrophizing level correlated with a greater level of knee pain during activities, more difficulties experienced during daily activities before and after rehabilitation. A high level of kinesiophobia correlated with more difficulties experienced in daily activities and poorer knee-related quality of life before and after rehabilitation.

A stroke (cerebrovascular accident - CVA) is a significant social-economic issue. Approximately 15-30% of all patients develop life-long disability, 20% require over 3 months of specialized care in healthcare institutions, and the majority of the patients never recover the ability to maintain a proper vertical position. Such CVA sequelae as balance disturbances not only negatively affect patients' daily physical activity, but also result in social isolation. A number of standardized clinical scales, tests, and instrumental examination techniques have been proposed for evaluating not only post-CVA balance function, but also any changes in this function following various interventions. Even though scientific literature lists numerous methods and instruments for the improvement of balance after a CVA, not all of them are equally effective, and there have been rather controversial evaluations of some techniques. Nevertheless, the application of the majority of the techniques as complementary or alternative measures to traditional physical therapy (PT) frequently yields better results.

[Purpose] The aim of study was to evaluate the impact of physical therapy on the recovery of motor and mental status in patients who sustained a severe traumatic brain injury, according to coma duration in acute and post-acute rehabilitation. [Subjects and Methods] The study population comprised patients with levels of consciousness ranging from 3 to 8 according to Glasgow Coma Scale score. The patients were divided into 2 groups based on coma duration as follows: group 1, those who were in a coma up to 1 week, and group 2, those who were in a coma for more than 2 weeks. The recovery of the patients’ motor function was evaluated according to the Motor Assessment Scale and the recovery of mental status according to the Mini-Mental State Examination. [Results] The evaluation of motor and mental status recovery revealed that the patients who were in a coma up to 1 week recovered significantly better after physical therapy during the acute rehabilitation than those who were in a coma for longer than 2 weeks. [Conclusion] The recovery of motor and mental status of the patients in acute rehabilitation was significantly better for those in a coma for a shorter period.

Tyrimo pagrindimas. Cerebrinis paralyžius – judesio ar padėties sutrikimas, atsirandantis dėlnesubrendusių galvos smegenų defekto ar pažeidimo. Vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, savarankiškumo ir elgesio bei emocijų įgūdžių lygmuo yra vienas pagrindinių socialinės raidos rodiklių.Labai svarbus yra ir psichologinis veiksnys. Savarankiško judėjimo sutrikimai ir specialistų pagalbostrūkumas paauglystėje vaikui sukelia nemažai psichologinių problemų (depresiją, nervinį susijaudinimą) tada, kai jis pradeda suprasti, jog skiriasi nuo savo bendraamžių. Kita vertus, patiriami sunkumai nėra trumpalaikiai, kuriuos galima būtų įveikti sutelkus jėgas ir turimus vidinius išteklius, todėlvaiko gyvenimo visavertiškumas labai priklauso ir nuo tėvų gyvenimo kokybės.Tikslas – įvertinti vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, elgesio ir emocijų įtaką jų kasdienėsveiklos įgūdžiams bei tėvų gyvenimo kokybei.Metodai. Tyrimas buvo atliekamas 2014 metų gegužės–balandžio mėnesiais Kauno miesto gydymo įstaigose, kuriose teikiamos reabilitacijos paslaugos vaikams. Buvo tiriama 30 vaikų, sergančiųcerebriniu paralyžiumi, ir šių vaikų tėvai. Tirtų vaikų amžiaus vidurkis tarp mergaičių ir berniukųreikšmingai nesiskyrė ir siekė 11,6 ± 2,1 metų.Rezultatai. Įvertinus vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, elgesio ir emocijų funkcijas paaiš-kėjo, kad geriausiai jiems sekėsi neatsikalbinėti ir nesikeikti prie suaugusiųjų. Blogiausiai įvertintasvaikų rūpinimasis ne vien savo, bet ir kitų poreikiais. Įvertinus vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, kasdienės veiklos įgūdžius gauta, kad geriausiai vaikams sekėsi bendrauti, blogiausiai – gamintivalgį, atlikti vonios ir dušo bei namų ruošos veiklas. Tėvų gyvenimo kokybės vertinimas parodė,kad geriausiai tėvai įvertino savo galimybes atlikti tai, kas, jų nuomone, yra reikalinga kasdienėjeveikloje, blogiausiai – fzinės aplinkos palankumą jų sveikatai. Vertinant vaikų, sergančių cerebriniuparalyžiumi, elgesio ir emocijų įtaką jų kasdienės veiklos įgūdžiams, gautas statistiškai reikšmingasryšys (p < 0,05). Tarp vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, elgesio bei emocijų funkcijų ir tėvųgyvenimo kokybės rodiklių gautas statistiškai reikšmingas ryšys (p < 0,05). Tyrimo metu nenustatytastatistiškai reikšmingo skirtumo tarp vaikų amžiaus ir ligos formos.Išvados. Vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, elgesys ir emocijos reikšmingai veikė jų kasdienės veiklos įgūdžius (p < 0,05). Vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, elgesys ir emocijos labiausiai siejosi su jų gebėjimu naudotis tualetu, mažiausiai – su rengimosi įgūdžiais. Vaikų, sergančiųcerebriniu paralyžiumi, elgesys ir emocijos reikšmingai turėjo įtakos tėvų gyvenimo kokybei (p <0,05). Vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, elgesys ir emocijos daugiausiai turėjo įtakos tėvųfzinės aplikos poveikiui jų sveikatai, mažiausiai – tėvų neigiamoms emocijoms.

This pilot study presents data on the application of two different physiotherapy techniques and the comparison of their effectiveness in patients with radiologically confirmed intervertebral disc herniation. At baseline and the end of the application of the studied physiotherapy techniques, the subjects, after being distributed into two groups, underwent testing in order to determine their trunk stabilizer muscle strength, pain intensity at rest and on exertion, and the level of disability. The physiotherapy program consisted of individually selected exercises. Subjects of the first group additionally underwent sling exercise therapy, and subjects of the second group-physiotherapy with feedback exercises. Both combinations-physiotherapy with feedback exercises and physiotherapy with sling exercise therapy-statistically significantly reduced functional disability and lower back pain at rest and on exertion. The physiotherapy program with feedback exercises was more efficient than the physiotherapy program with sling exercise therapy when correcting imbalance in trunk stabilizer muscle strength. The impact of both physiotherapy programs on trunk stabilizer muscle strength was similar. Both combinations-physiotherapy with feedback exercises and physiotherapy with sling exercise therapy-had an equal impact on the decrease in pain and functional disability

Research background. The recovery of quadriceps femoris muscle strength after total knee arthroplasty is suboptimal. Quadriceps weakness is associated withdecreased gait speed, balance, stair–climbing and chair rise ability, as well as increased risk for falls. Scientifc data about the impact of physiotherapy methods for quadriceps strength is ambiguous.The goal of research was to review and analyse studies evaluating effectivenessof physiotherapy for quadriceps femoris strength after total knee arthroplasty.Methods. Fourteen full articles in English, published in 2006–2016, were selected and analysed; the articles met the following criteria: randomised controlled trials were reviewed if they assessed quadriceps strength, and compared two or morephysiotherapy methods after primary total knee arthroplasty for osteoarthritis.Results. In total 1011 people after total knee arthroplasty participated in theanalysed studies. The impact of progressive strength training, aquatic physicaltherapy, and resistance exercises using vibration plate, neuromuscular electricalstimulation, preoperative physiotherapy, traditional physiotherapy and telerehabilitation were assessed. It has been specifed that quadriceps strength signifcantlyincreases and functional status improves using various physiotherapy methods,but the most effcient methods are unclear, the data of the studies are ambiguous.Conclusions. Various physiotherapy methods are used for the improvement ofthe quadriceps muscle strength after total knee arthroplasty: preoperative physiotherapy, resistance exercises, aquatic physiotherapy, whole body vibration, neuromuscular electrical stimulation. Telerehabilitation is as effective as traditionalrehabilitation in patients after total knee arthroplasty. There is a lack of scientifcresearch that would deny or confrm the advantages of less frequently used physiotherapy methods against traditional physiotherapy, as well as the recommendations of their use after total knee arthroplasty.

Tyrimo pagrindimas. Parkinsono liga – tai antra pagal paplitimo dažnį neurodegeneracinė liga. Prognozė tokia, kad gyventojų, sergančių šia liga, ateityje bus du kartus daugiau. Kadangi sergamumas Parkinsono liga vis didėja, šiuo metu ieškoma vis efektyvesnių, naujesnių ir įdomesnių kineziterapijos metodų, kurie ne tik padėtų prislopinti ligos simptomus, bet ir didintų susidomėjimą jais, skatintų ilgalaikį fizinį aktyvumą. Šiuo metu vis didesnio populiarumo sulaukia ir parengiamųjų bokso pratimų treniruotės. Tikslas. Nustatyti parengiamųjų bokso pratimų poveikį sergančiųjų Parkinsono liga liemens stabilumui ir rankų psichomotorinei reakcijai. Metodai. Tyrime savanoriškai sutiko dalyvauti 22 asmenys, sergantys Parkinsono liga. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes – tiriamąją (n = 11) ir kontrolinę (n = 11). Tiriamosios grupės asmenys keturis mėnesius po du kartus per savaitę dalyvavo parengiamųjų bokso pratimų kineziterapijos treniruotėse. Kontrolinės grupės asmenims netaikyta jokia intervencija. Liemens stabilumui įvertinti pasirinkta pusiausvyros vertinimo sistema Biodex Balance System, rankų psichomotorinė reakcija įvertinta reakciometru RA-1. Rezultatai. Keturis mėnesius taikomi parengiamieji bokso pratimai statistiškai reikšmingai pagerino sergančiųjų Parkinsono liga liemens stabilumo ir judesių reakcijos rodiklius. Asmenų, sergančių Parkinsono liga ir nedalyvavusių programoje, rodikliai statistiškai reikšmingai nepakito. Išvados. Remiantis tyrimo rezultatais ir tuo, kad tyrimą baigė visi savanoriškai sutikę dalyvauti asmenys, galima teigti – parengiamieji bokso pratimai yra saugūs ir efektyvūs asmenims, sergantiems Parkinsono liga. Vadinasi, parengiamuosius bokso pratimus galima įtraukti į kineziterapijos programą. Raktažodžiai: Parkinsono liga, parengiamieji bokso pratimai, liemens stabilumas, rankų psichomotorinė reakcija.

Tyrimo pagrindimas. Pusiausvyros ir laikysenos kontrolės sutrikimai yra dažna asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų sužalojimą, griuvimo priežastis, apribojanti jų savarankiškumą ir nepriklausomybę kasdienėje veikloje. Todėl pusiausvyros atgavimas yra vienas iš pirminių reabilitacijos tikslų asmenims po trauminio galvos smegenų sužalojimo (Llorens et al., 2013). Tikslas – nustatyti sensorinės integracijos, posturalinio stabilumo ir griuvimo rizikos vertinimo rodiklių sąsajas taikant kineziterapiją trauminį galvos smegenų sužalojimą patyrusiems asmenims. Metodai. Buvo tirta 16 ligonių, patyrusių trauminį galvos smegenų sužalojimą. Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes – pirmą tiriamąją (n = 8) ir antrą tiriamąją (n = 8). Pirmos grupės tiriamiesiems buvo taikyta 30 min įprasta kineziterapija ir 30 min pusiausvyros lavinimo pratimai su Biodex pusiausvyros vertinimo ir treniravimo sistema, antros grupės tiriamiesiems – 30 min įprasta kineziterapija ir 30 min įprasti pusiausvyros lavinimo pratimai. Rezultatai. Posturalinio stabilumo indekso, svyravimo pirmyn / atgal ir vidinio / šoninio svyravimo indekso, griuvimo rizikos stabilumo indekso bei klinikinio sensorinės integracijos testo bendrojo svyravimo indekso pokyčiai abiejose grupėse statistiškai reikšmingai nepakito (p > 0,05). Stipriausias, statistiškai reikšmingas tiesioginis ryšys aptiktas pirmoje tiriamojoje grupėje tarp posturalinio stabilumo indekso ir svyravimo pirmyn / atgal indekso pokyčių (r = 0,922; p = 0,001). Išvados. Kineziterapija naudojant Biodex pusiausvyros sistemą ir įprasta kineziterapija yra vienodai veiksmingos posturalinio stabilumo, sensorinės integracijos ir griuvimo rizikos lavinimui. Ryšys tarp daugelio tirtų rodiklių rodo, kad posturalinis stabilumas, sensorinė integracija ir griuvimo rizika yra susiję. Raktažodžiai: trauminis galvos smegenų sužalojimas, sensorinė integracija, liemens stabilumas, griuvimo rizika, kineziterapija.