Stress is an element of each human's life and an indicator of its quality. Thermal mineral waters have been used empirically for the treatment of different diseases for centuries. Aim of the Study. To investigate the effects of highly mineralised geothermal water balneotherapy on distress and health risk. Methodology. A randomized controlled clinical trial was performed with 130 seafarers: 65 underwent 2 weeks of balneotherapy with 108 g/L full-mineralisation bath treatment; the others were in control group. The effect of distress was measured using the General Symptoms Distress Scale. Factorial and logistic regression analyses were used for statistical analysis. Results. A significant positive effect on distress (P < 0.001) was established after 2 weeks of treatment: the number of stress symptoms declined by 60%, while the intensity of stress symptoms reduced by 41%, and the control improved by 32%. Health risks caused by distress were reduced, and resources increased, whereas the probability of general health risk decreased by 18% (P = 0.01). Conclusion. Balneotherapy with highly mineralised geothermal water reduces distress, by reducing the health risk posed by distress by 26%, increasing the health resources by 11%, and reducing probability of general health risk by 18%. Balneotherapy is an effective preventive tool and can take a significant place in integrative medicine.

Soil of military grounds is often polluted with heavy metals. Their concentrations may be dosens of times higher in polluted regions. The affected soils are permeable, so the pollutions can get into water and spread to the environment. Into human and animal organisms they can get with food and water. Heavy metals are very dangerous for people's health, and we must know their accumulation places, intensity of scatter and integral risk for health. The purpose of this work was to establish links between zones polluted with heavy metals and morbidity caused by pollution with heavy metals. The morbidity caused by heavy metals (Pb, Cu, Zn, Ca and other) in the polluted regions is 1.4-1.5 times higher for adults and teenagers and 1.5-3.9 times higher for children aged under 14 years than the mean morbidity of the same diseases in Lithuania. Hypothetically, it is possible to prognosticate that this problem will grow in future because the ratio of the newly registered and the existing cases of morbidity for children aged under 14 years is 1.3-1.5 times higher than for adults.

Parkinson‘s disease is a neurodegenerative disease, which damages the dopaminergic, cholinergic, serotonergic neurons and their interconnections. Diagnosis is clinical and based on the patient‘s complaints, medical history and data of clinical examination. It is a chronic, progressive disease, which sooner or later leads to disability. The study covered 121 person suffering from Parkinson‘s disease, 54 (44, 6%) men and 67 (55, 4%) women among them. The average age of patients was 67, 91 ± 10.98 (95% CI 65.10 - 70.73), males - 67.10 ± 17.11 (95% CI 62.77 - 71.44), 68.62 ± 10.76 for women (95% CI 64.74 - 72.50). We aimed to study the situation of persons suffering from Parkinson‘s disease, who are under complete or almost complete dependence, according to identification of special needs (care or nursing). As it was found, only half of patients: 16 ones (13.2%), with the condition assessed by Barthel Index as completely or almost completely dependent status, have identified specific needs - care. While the other 17 (14%) patients who were nailed to the bed, could not move at all, change in body position, even eat without help, had not been established nursing care. Some patients told that they did not even know about such a possibility, because nobody give them any informatic on about it. Since they can not walk, get to the clinic by themselves, a family doctor is called in to the house only if other conditions (fever or suspected infection) occure, nobody recommended them ask for special needs and care setting.

No abstract

Raktažodžiai: jauni vilniečiai, sveikata, vertybės, internalizacija. SantraukaSveikata yra daugiau nei ligos ar negalios nebuvimas. Tai -visapusė fizinė, dvasinė, socialinė gerovė. Vertybė tai daugiareikšmė, sudėtinga, apibendrinta sąvoka, kaip algoritmas matematikoje ar meniškumas literatūroje. Vertybių internalizacija vyksta visą žmogaus gyvenimą, bet jos raiška įvairiais gyvenimo tarpsniais skiriasi ir ji skirtingų autorių įvairiai traktuojama. Tyrimo tikslas ištirti jaunų vilniečių sveikatą, vertybes ir jų internalizaciją. Tyrime dalyvavo Vilniaus miesto 25-35 metų vilniečiai. Buvo apklausta 310 respondentų, iš jų 93 vyrai ir 217 moterų. Nustatytas statistiškai reikš-mingas skirtumas tarp vyrų ir moterų sveikatos vertinimo (p=0,05). Vyrai savo sveikatą vertino saikingiau. Taip pat buvo nustatyta silpna teigiama koreliacija tarp pasitenkinimo gyvenimu bei bažnyčios lankymu. Iš gautų rezultatų galima teigti, kad tie respondentai, kurie dažniau lankosi bažnyčioje -yra labiau patenkinti savo gyvenimu. Daugiau nei pusė jaunų vilniečių savo sveikatą apibūdino kaip gerą ir net 21,9% respondentų sveikatą vertino kaip labai gerą, o tik 1,6% -kaip blogą. Moterys labiau vertina sveikatą, meilę, tikėjimą, viltį, kultūrą ir tautiškumą, o vyrams labiau yra svarbesnės materialinės vertybės. Vilniečiai, kurie dažniau lankosi baž-nyčioje -yra labiau patenkinti savo gyvenimu, mažiau išvarginti gyvenimo rūpesčių ir nesėkmių. Taip pat nustatėme, kad tiriamųjų nuotaika tiesiogiai koreliuoja su religija. Viltis -viena iš svarbiausių gyvenimo skatintojų, daranti teigiamą įtaką jaunų žmonių sveikatai, ir tai rodo statistiškai reikšminga koreliacija. Tų jaunuolių, kurie gyvena šviesia viltimi, sveikatos būklė yra geresnė. Taigi, tyrimai parodė, kad vyksta pozityvi jaunų vilniečių internalizacija įsisavinant vertybines, pažintines, emocines ir elgesio komponentes gyvenimo kelyje. ĮvadasVertybė tai daugiareikšmė, sudėtinga, apibendrinta są-voka, kaip algoritmas matematikoje ar meniškumas literatū-roje. Ji skirtingų autorių įvairiai traktuojama. Vertybę vieni supranta labai abstrakčiai, kaip anapusinę esybę be erdvės ir laiko, kiti -kaip sąmonės reiškinį, nuotaikos pasireiški-mą, subjektyvų žmogaus požiūrį į vertinimo objektus, dar kiti -kaip natūralią žmogaus poreikių ir ir gamtos dėsnių išraišką. (10). Vertybės yra apibrėžiamos kaip "individualiai gyvensenai ir socialiniam bendradarbiavimui būtinos taisyklės, orientavimosi modeliai, elgesio normos, kurių, kaip objektyviai galiojančių, žmonės privalo laikytis subjektyviai vertindami atitinkamus reiškinius, mąstydami ir kontroliuodami savo veiksmus." Tyrėjai, apibūdindami vertybes akcentuoja jų neišvengiamumą, privalomumą, objektyvumą. Jie vertybes apibrėžia kaip kažką, kam žmogus teikia ilgalaikę pirmenybę, kas yra jam labai svarbu. Kiekvienas pasirenka pats, kokios jam vertybės svarbesnės (3, 11).Vertybė yra susijusi su idealais ir principais, tai racionaliai suformuluota taisyklė, arba normatyvinė instrukcija, nurodanti, ką reikia pripažinti, t.y. vertinti, ir ko reikia vengti. Dide...

Background. Currently, there are a lot of methodologies for evaluating the quality of life both in West Europe and in the USA. The majority of them are grounded on the multi-disciplinary, systemic principles. Meanwhile, in some countries and in Lithuania, the studies of the quality of life are more focused on the fields of health and medicine. According to the modern conception of sustainable development, the quality of life is a result of an integral interaction of quality of life indicators. The modern concept of the quality of life is a particular social construct comprising different social dimensions.Materials and methods. A sample of 1 200 persons was formed under the quota of age and gender. Its main point is that the health, social, economic, environmental and age elements of the quality of life comprise an integral, purposeful social system.Statistical analysis was carried out using SPSS 17.0. The data were analyzed using the method of factorial analysis which accounts for the correlations among all indicators. Six latent factors were determined, and they explained 45.55% of the general dispersion. The position of beliefs was determined as the underlying latent factor formed by spiritual and social indicators. This factor explained 10.51% of the general dispersion. Also, in the systematic process, another latent factor -the need for medical services -plays an important role which increases with age, especially in people aged over 50 years.Results. The results showed that at about 50 years all latent factors acquire negative values, i. e. at the age of about 46-50 years the social risk of the quality of life, determined by health, becomes greater.Conclusions. The research helped to determine qualitative changes in the quality of life at the age of 45-50 years when essential changes in the priorities of the quality of life occur in all its domains.

No abstract

Raktažodžiai: socialinė sveikata, socialinis kapitalas, amžius. SantraukaSocialinė sveikata yra asmens ir visuomenės socialinė gerovė, arba žmonių tarpusavio santykių pagrindu besiformuojanti socialinė galia, kurios būklę apsprendžia tų santykių intensyvumas. Socialinė sveikata nėra izoliuotas reiškinys, bet kartu su kitais socialiniais, kultūriniais reiškiniais sudaro socialinį kapitalą. Šio darbo tikslas buvo ištirti subjektyviai vertinamos socialinės sveikatos būklę, sąsajas su amžiumi, lytimi socialinio kapitalo kontekste. Tiriant socialinės sveikatos reiškinį buvo apklausta 1223 Lietuvos gyventojai. Tarp jų 346 vyrai, 877 moterys, 973 miesto ir 250 kaimo gyventojų. Imtis atsitiktinė, tikimybinė. Duomenys gauti naudojant adaptuotą PSO socialinės sveikatos klausimyną. Rezultatai analizuoti integralia 0-100 punktų skale. Buvo nustatyta vidutinė 55,8 balo socialinės sveikatos būklės reikšmė. Visose amžiaus grupėse vyravo vidutinė ir silpna būklė. Vyrų socialinė sveikata buvo statistiškai reikšmingai geresnė, negu moterų. Tyrimas parodė pakankamai didelį susvetimėjimo lygį. 18-29 metų amžiaus grupėje jis siekė 52 procentus. Socialinės sveikatos kitimas amžiaus grupė-se parodė, kad iki 30 amžiaus metų turi tendenciją gerėti, o po to iki 60 metų -tendenciją blogėti. Tai sietina, matyt, su socialinio kapitalo transformacijomis, kurioms šis amžius yra labiausiai jautrus. ĮvadasSveikata apibrėžiama ne tik kaip ligų nebuvimas, bet ir fizinė, socialinė, dvasinė gerovė. Kasdienėje praktikoje dažniausia turima galvoje fizinė sveikatos dimensija, kaip organizmo funkcijų fizinė gerovė. Pagal analogiją išeitų, kad socialinė sveikata yra asmens ir visuomenės socialinė gerovė, arba žmonių tarpusavio santykių pagrindu besiformuojanti socialinė galia, kurios būklę apsprendžia tų santykių intensyvumas. Ji gali charakterizuoti tiek asmens, tiek visuomenės socialinės sveikatos raišką. Tai plati są-voka, kuri atspindi socialinės sąveikos normas, įgūdžius, bendravimo kultūrą, vertybines orientacijas, integraciją į bendruomenę.Socialinė sveikata nėra izoliuotas reiškinys, bet kartu su socialinių, kultūrinių, institucinių santykių visuma sudaro visuomenės socialinę galią, kuri įvardijama socialinio kapitalo sąvoka [1][2][3]. Socialinis kapitalas per pastaruosius pora dešimtmečių iškilo kaip vyraujanti paradigma tarpdisciplininiuose visuomenės tyrimuose. Jis apima tokius socialinius reiškinius kaip normos, vertybės, savitarpio pagalba, socialumas, dalyvavimas, altruizmas, pastaruoju metu smarkiai besivystantys socialiniai tinklai ir, žinoma, socialinę sveikatą [4,5]. Socialinės sveikatos tyrimai pirmiausia susieti su galimybe identifikuoti ir kiekybiškai įvertinti jos raišką. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad socialinei sveikatai vertinti naudojama integralūs rodikliai, kuriuos jungia tokie reiškiniai, žmonių tarpusavio santykiai ir su jais susiję socialinio kapitalo reiškiniai kaip kūdikių mirtingumas, vaikų skurdas, paauglių savižudybės, paauglių narkotikų vartojimas, nedarbas, su alkoholiu susijusios eismo mirtys, ekonominė ir s...